niekad nebus taip, kad viska uzgostu harmoningas fonas... kas sako, kad balta spalva harmonijos ir darmes simbolis, tas net nezino, ka kalba... baltos spalvos pluostas sklisdamas yprasta terpe, sutikes savo kelyje prizme, skyla i vaivorykstini spektra, lygiai taip ismanymas skyla i beprasmybe, noras i apatija, palaimiska ramybe i nezine... panaceja siuo atveju gali buti just tuo paciu budu surinkti visus spektro ingredientus ir vel panaudojus simple optinius desnius, grazinti bukle i pradine padeti... bert ar tai ka nors pakeis? ar dabar jau galesime islikti vidineje pusiausvytoje su aplinka ir su paciu savimi, jei jau zinome, visu musu vertybiu ne itin patrauklias sudedamasias dalis...

kartais gerai pasijausti niekam nereikalinga, nes tada atgyja ieskojimo jausmas, nes tada jau pradeda rupeti kiti zmones, nes tik tada tampi atvira tam, ka gali pasiulyti visata... Noreciau patirti tikra jausma..., tikra nezine, tikra meile, gal kartais reikia ir tikro skausmo, tikros nevilties, kuri uzvaldytu iki pat egzistencijos gelmiu... man netenka to patirti, nes visad gaunu jausmu ir nuotaiku kokteili, kuri minimum 50 proc sudaro vanduo...

kas nors galejo tiketi, kad vis dar yra kazkur grynas nesuterstas jausmas, kazkam gal ir atrode, kad baltos spalvos nebesuters niekas, nes tik balta spalva yra visu spalvu spektrine suma, nes tik ji skyla i kitas spalvas, gal... Bet ja sutersia ir tas tersalas vadinasi juodosios demes, astronomijoje tai visai kas kita, o gyvenime beveik tas pats...

sianakt sapnawau jau labai tikroviska sapna, kur begau maratona ir man truko sausgysle, o as vis tiek begau, tada luzo blauzdikaulis...atviras luzis..., na ir tada tebebegau, bet kai suzvimbe smegenyse, tada jau nebebegau, nes supratau, kad nebera kur begti, nes buvau jau toli ... per toli ir per aukstai, kad galeciau savo smegenis aprupinti deguonimi, per daug norejau to, ka pasiekiau su kaupu,o tas kaupas trugdo, net labai...

hm... bega vasara, begs ir metai, tik kan ar su startukais, ar be ju....