niekad nebus taip, kad viska uzgostu harmoningas fonas... kas sako, kad balta spalva harmonijos ir darmes simbolis, tas net nezino, ka kalba... baltos spalvos pluostas sklisdamas yprasta terpe, sutikes savo kelyje prizme, skyla i vaivorykstini spektra, lygiai taip ismanymas skyla i beprasmybe, noras i apatija, palaimiska ramybe i nezine... panaceja siuo atveju gali buti just tuo paciu budu surinkti visus spektro ingredientus ir vel panaudojus simple optinius desnius, grazinti bukle i pradine padeti... bert ar tai ka nors pakeis? ar dabar jau galesime islikti vidineje pusiausvytoje su aplinka ir su paciu savimi, jei jau zinome, visu musu vertybiu ne itin patrauklias sudedamasias dalis...