Ar pameni kaip vaikystėje kalbėjome apie angelus? O žinai,  mano angelas esi tu...Tą naktį  šiltas vasaros lietus beldėsi į mano langus, o tu pasibeldei į mano širdį.Niekada nemačiau tavo juodu akių, švelnios šypsenos, bet tu dar vaikystėje atnešei į mano širdį gerumo gūsį, pasėjai pakantumo, gėrio ir meilės gėles.Žinai, kai manęs klausia, kas tu buvai, aš atsakau,  kad geriausias mano draugas.Ir visai nesvarbu, kad mes nežinojome nieko viens apie kitą, taip niekad drauge ir nenukeliavome prie jūros, aš žinau, kad esi šalia.Per tavo gimtadienį aš vis dar verkiu, bet jau iš laimės, nes žinau, kad ne kiekvienas turėjo laimės pažinti angelus...Aš vis dar siekiu savo svajonių, amžiais įsimyliu, vis dar šypsausi.Mes niekad taip ir neatsisveikinom.O kam? Juk visad esam kartu.Žinau kada nors mes dar susitiksim, galbūt vėl naujametinę naktį išgirsiu tave sakantį, kad aš ta kelrodė žvaigždutė,  šviečianti danguj, o gal vėl linksmai planuosim, kaip švęsim gyvenimą...

Aš taip tavęs pasiilgau mano drauge, tavęs,  kuris visada įžiebdavo šypseną veide ir sieloje, tavęs,  kurio kūne įkalintas dangaus šviesulys, Tavęs, mano žemiškasis angele.Apsilankyk nors sapnuose...Aš tave paleisiu, tenoriu tik padėkot... Kol vėl susitiksim vasaros lietuje...

Weeping willow. Prisiglaudžiu prie jo kamieno,ir pajuntu ramybę...kažkur giliai širdy vėl girdisi skausmo aidas,o skruostu rieda ašara.Dangus apsiniaukia.Norisi tiesiog pranykt.O gluosnis mane saugo ir guodžia.Tik nežinia nuo ko.Matyt nuo pasaulio ir manęs.Tyla sudrumsčia pjūklų garsai.Ir vėl likau viena.

mano muzikinis skonis,neįtikėtinai lankstus:) dabar pasinešiau ant dešimto dešimtmečio muzikos,tiksliau the verve. Kažkas nepaprasto

Route 33-looking back
Atrask daina,kuri primins del ko gyveni...

Mano sirdyje ir galvoje chaosas...

Pastebėjau vieną atminties ypatuma.Kai patys kažko ieškom,skaitom,verčiam,tada kažkaip ta informacija užsifiksuoja.Kai kažką bando įkalt,greit pamirštam,jei nenaudojam.

Viltis nemiršta
Viltis išlieka
Švelnia ranka paliečia mus.
Išgyja žaizdos ir kylam mes lyg feniksai iš pelenų.

Laike paskendę
Sustojam vietoj
Įsiklausydami tylon garsų.

Ech.. beliko tik viena knyga perskaityt iš sąrašo, na nes viena esu skaičius prieš kelis metus. Nors paskutinės skaitysiu santrauka su komentarais.O tada jau pasišvęsiu kitokiam skaitymui