Senovės romoje gyveno giliai tikintis vyras, vardu Valentinas. Dėl savo pagoniško tikėjimo jis buvo pasmerktas myriop ir laukti egzekucijos uždarytas į kalėjimą, kur įsimylėjo aklą kalėjimo prižiūrėtojo dukrą. Prieš pat egzekuciją Valentinas mylimąjai pasiuntė atsisveikinimo laiškelį, kurį pasirašė "Nuo tavo Valentino". Legenda teigia, kad kai mergina paėmė raštelį į rankas, stebuklingai pagijo nuo aklumo ir jį perskaitė.

Norėdamas pakeisti pagonišką Vasario vidurio Lupercal'o šventę, popiežius paskelbė Valentiną šventuoju ir Lupercal'ą pervadino jo vardu, pakeisdamas visas su tuo susijusias tradicijas pagal krikščionišosios bažnyčios mokymą.

Šįvakar žodžiai nenori bendradarbiauti vienas su kitu - prakeikti kosmopolitai individualistai. Per juos skauda galvą... Bet negaliu būti patriotu, tėvynė - ribų, limitų sistema. Laisvės siekimas yra principas, principas yra veiksmų nelaisvė. Ta ironija.
Žmonės negerbia savęs, aš negerbiu jų dėl tos pačios priežasties. Tai yra principas, ir negaliu pakęsti, kai jį sudrebina. Nenoriu laisvės, noriu laikytis tvirtai įsikibęs sienų ir visada skirti apačią nuo viršaus. Nors ir nežinau skirtumo tarp šių sąvokų. Juk dėl tos pačios priežasties žmonės turi Dievą. Aš irgi vaikštau užsimerkęs.

Šįvakar žodžiai nenori bendradarbiauti vienas su kitu - prakeikti kosmopolitai individualistai. Per juos skauda galvą... Bet negali būti patriotu, tėvynė tiesiog "uždaro savyje". Laisvės siekimas yra principas, principas yra veiksmų nelaisvė. Ta ironija.

"- Mamate, - tariau, - o mano širdis yra labai laiminga. Taip visur gražu, taip puikiai žydi tos rožės!
    Mamatė jau ne į rožes žiūrėjo, bet kažkur tolybėn, pro tamsias pušis, augančias sodo gale, tarsi ieškodama tų gražybių, kurių nėra regėjusios žmonių akys. Išgirdus mano žodžius, ji lyg prisiversdama atitraukė žvilgsnį nuo tų tolybių ir pažiūrėjo į mane, liūdnai šyptelėjo ir tarė:
    - Trumpai težydi rožės, Irute!"

Šatrijos Ragana, "Sename dvare"

- Mamate, - tariau, - o mano širdis yra labai laiminga. Taip visur gražu, taip puikiai žydi tos rožės!
    Mamatė jau ne į rožes žiūrėjo, bet kažkur tolybėn, pro tamsias pušis, augančias sodo gale, tarsi ieškodama tų gražybių, kurių nėra regėjusios žmonių akys. Išgirdus mano žodžius, ji lyg prisiversdama atitraukė žvilgsnį nuo tų tolybių ir pažiūrėjo į mane, liūdnai šyptelėjo ir tarė:
    - Trumpai težydi rožės, Irute!

--Šatrijos Ragana, "Sename dvare"

Let me not to the marriage of true minds
Admit impediments. Love is not love
Which alters when it alteration finds,
Or bends with the remover to remove:

O no! it is an ever-fixed mark
That looks on tempests and is never shaken;
It is the star to every wandering bark,
Whose worth's unknown, although his height be taken.

Love's not Time's fool, though rosy lips and cheeks
Within his bending sickle's compass come:
Love alters not with his brief hours and weeks,
But bears it out even to the edge of doom.

If this be error and upon me proved,
I never writ, nor no man ever loved.

William Shakespeare 
(1564 - 1616)

Pasipūtęs aš, ane? :)

Laukiam šeštadienio <:)

Laukiam šeštadienio <:)

Mmmh.