Praeitą naktį sapnavau, kad perku alų. Tik spėjau išsirinkti tinkamą užkandą ir susimokėti, sučirškė žadintuvas ir pažadino. Taip ir nuėjau mokyklon neišgėręs... Nieko, ateinančią naktį tai papiokausiu, jei niekas nebus nušvilpęs butelio, kol aš nemiegojau.

***
REKLAMA
Alus "Anapilis" - malšina troškulį ir gyvybines organizmo funkcijas.

***
Visada norėjau būti didžiu karvedžiu. Mūšio planų ruošimas turėtų būti bent šiek tiek įdomiau, nei matematikos namų darbai. Ir galbūt kas nors pagaliau pastatytų paminklą mano asmeniui.

Jis vylėsi ir meldėsi, kad nebūtų jokio pomirtinio gyvenimo. Tada jis suprato, kad čia kažkur įpainiotas prieštaravimas, ir tiesiog vylėsi, kad nebūtų pomirtinio gyvenimo.

(c) Douglas Adams

Live to fight another day

Ah, susipainiojau.

Iš serijos "aiškinamės pasaulį"

DOMAS: Šiandien knygyne atsiverčiau knygą, dėl kurios taip iš proto eina daugelis jaunų merginų. Paskaičiau pirmas porą pastraipų. Likau sužavėtas - kaip įtaigiai paišo pasaulį juoda spalva. Kaip įtaigiai nužmogina žmones. Prigrūda paaugliams į galvas visokių įdėju iš operos "pasaulis yra šūdas, visuomenė, šiuolaikinio žmogaus moralė - nuotekų duobė". Kodėl, o kodėl žmonės tingi galvoti už save?..

FRYLA:
Taip ir buna-
Sukiša į galvas visokį sumautą brūdą apie tai, koks baisus ir negeras tas pasaulis yra. O paskui nelaimigi vaikučiai ima ir klykčioja - "taip taip, butent taip ir yra! Visi mus skriaudžia, visi mūsų nekenčia, šitas pasaulis tėra suknistas mėšlo gabalas! Taip, šitoj knygoj visa tiesa, taip!". O ką aš galiu apie tai pasakyti? Tokios knygos, tokios dieviškos knygos išmoko tik savęs gailėtis. Jos skaldo visuomenę i gerus ir blogus, gimdo neapykantą ir džiaugsmingą pasitenkinimą, neva juos kažkas suprato. Nė velnio. Tokia sumauta religija tėra vergovė. Vergovė malonumams, vergovė sau. Vergovė savo kančiai ir savęs gailėjimuisi. Ir ta vergove yra mėgaujamasi. <...> Aš neturiu nieko prieš tokias knygas. Man jos kelia nuostabą. Man jos kelia juoką. nes jos kala pinigus is žmonių naivumo ir savęs gailėjimosi. Taip taip, kokie jie nuskriausti. Žinai, kas klaikiausia? Kad jiems patinka tokiems buti. Ta jų aukos pozicija leidžia jiems griauti, kvaileliai... Ir tada jie save pateisina. Ir būna laimingi. Tebūnie - kada nors supras.

Ir tada Dievas žmogui suteikė protą, kad šis galėtų stebėti ir suvokti nepakartojamus Dievo kūrinius, kurie tėra įrankiai pačio žmogaus tobulėjimui.

Man jau vienodai rodo :]

Kai tėra emocijos. :(

Gražiai--
Mes kalbame, gražiai paguodžiame,
Gražiai--
Dainuojame gražias dainas
Gražiai išdžiaustome varžovų nuodėmes,
Gražiai uždangstome savas dėmes.
Gražiai mes kylame, gražiai mes ritamės,
Gražiai apstumdome vieni kitus.
Gražiai mes juokiamės, gražiai mes verkiame
Gražiai--
Gražiai mus traiško garvežiai.
Ir kaip gražiai akis užmerkiame-
Kai mus palaidoja labai gražiai.

"Žiūriu į grožį su ironija" (c) Vytautas Kernagis

Rašykuose yra dviejų tipų autoriai: gerai rašantys ir nesuprasti genijai.