kas nors isimylekite mane?

Viespatie, kaip liudna, kaip nuobodu ir kaip tuscia!!! DY-KU-MA...

Meistras. Žiūrėjo vakar į mane su priekaištu. Aš - besišypsanti svetimiems vyrams, abejotinos reputacijos kompanijoje, plaukai plaikstosi netvarkingai nuo vėjo ir visų dėmesys man pernelyg ryškiai šviečia, cigaretės rankose žybčioja... Akys blizga. Aš - ligonė, prostitutė, komunikabili moteris, ak...Pamaiva paskutine!
Jis žiūrėjo į mane su priekaištu, nuostaba, ilgesiu, nesislėpdamas, mano Meistras tiesiai pries mane, ilgas ilgas atviras žvilgsnis...Ir kodėl aš nepuoliau Jam po kojomis...

Esmė yra ne objektas, esmė – pati Meilė. Jau ilgą laiką buvau išstūmus Ją iš savo kasdienybės, mylėjau tik muziką. Jei tądien nebūčiau ėjus namo iš darbo per vėlai...Jei jis nebūtų manęs pastebėjęs (neaišku kaip, aš juk maniau, kad neatpažįstamai pasikeičiau per tuos tris metus, norisi pasišaipyti iš savęs truputėlį dabar)...Jei kažkas kažkodėl nebūtų sugundęs jo patogesnės buities galimybėmis, pinigais... Viskas susiveda į atsitiktinumus.
O dabar aš jį myliu.
Dieve, kodėl gi sugriovei mano idilę? Aš tenorėjau ramiai sulaukti pensijos, kad galėčiau vasaros vakarais megzti parke ant suoliuko, viena koja stumdydama vaikišką vežimėlį. Dabar juk negaliu to daryti – „emancipuota moteris“! Jau beveik pripratau kasdien virti vakarienę, skalbti vaiko drabužius, valyti dulkes nuo gėlių lapų nieko nelaukdama. Nesitikėdama. Neatsakinėdama į draugių kvietimus. Be pramogų. Taip ramiau. Aš juk nuolat kovoju su Nerimu ir maniau, kad pajėgsiu jį įveikti.
O dabar aš jį myliu.
Ta diena buvo beprotiška. Ryte vietoj meditacijos padauginau kavos – ir tai jau buvo ženklas. Išmušė karštis, bėgte lėkiau į pasimatymus su visais, kas norėjo, tą keistuolį iš praeities palikau vakarui – kai jau nebeturėsiu jėgų bendrauti. Jei taip nori mane pamatyt – tegul pats ir linksmina. Aš nepasijudinsiu. Važiavau su Baime. Vieną akimirką blykstelėjo nuojauta, kad jis mane nužudys arba įkalins. Ką gi, netoli tiesos... Jo balsas žemesnis, nei kada nors anksčiau, kalba lėtai ir užtikrintai, kiekvienas žodis iš anksto apgalvotas ir pasvertas, jis turėjo tikslų veiksmų planą. Įdomu, jei aš būčiau kaip nors pasipriešinusi? Šypsenėlė. Aš nesipriešinau, aš sutikau su taisyklėmis ir bandžiau pagauti to svetimo žmogaus žvilgsnį. Iki paskutinės minutės nežinojau, kad tai įvyks.

Ačiu, kad išgelbejote mano sielą. Aš užsidarysiu su Jumis visam laikui, Jus būsite mano Meilė ir mano Ramybė, neįleisiu abejonių ir svaičiojimų apie realybę, ištikimų draugų balsų ir susirūpinusių veidų, man jų nereikia. Kalbėkite su manimi. Jūsų vaiduoklis atstos man žmoniją. Aš Jus myliu.

Neturiu jokio poreikio rašyti. Šiandien tikrai ne.
Tuoj verksiu, galvoje skamba muzika, širdis lipa per gerklę, man negera...
Turiu būti rami. Kaip angelas rami ir tyli, tyloje ateina palaima. Meditacija, žiūrint į sieną prieš save:)
Aš jo laukiu.