Kartą Mokytojas atėjo pas žmogų, gyvenusį prie stulpo. "Ieškau nakvynės savo kūno daliai", - pasakė Mokytojas. Bet žmogus atsakė: "Ne, rabi, jei nori nakvoti, tai visas". Mokytojas supyko ir tarė savo mokiniams: "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: geriau dangiška rykštė, nei nakvynė pas tą, kuris nori visko, net dalies vertas nebūdamas." Po šių žodžių Mokytojas nuvedė savo būrį pas žmogų, gyvenusį palei aguonų lauką, o anas, gyvenęs prie stulpo, laikui bėgant numirė nuobodžia mirtimi.

Ji mus visus išdūrė. Vėl.
Nes ji nėra tas, kas nėra, ir yra tas, kas yra. Ir jokiu būdu ne atvirkščiai.

"Puikiai matote, kad tai yra išvedimas iš kantrybės ir susidorojimas. Aš žinau tai, nes esu informuota." Brydė, Ana Brydė

Kiaulės sakmė, Žalios žolyno akys.

Senoms tarkoms nuolaidų nebus, nors išsprendęs hemorojaus dilemą, be abejo, būsiu linksmesnis.

Paklausiau draugės Pamišėlės, ką reiškia "palangės dugnas" (jos kūrinys "Įsiklausymai"), ji atsakė, kad tai metafora, paklausiau, ką ji reiškia, ji atsakė, kad visi kiti supranta, tik aš vienas - ne. Tad prašau, draugai, paaiškinkite man, neišmanėliui: ką reiškia metafora "palangės dugnas"? Kokia čia slapta prasmė?

Dažniausiai rašau verkdamas, įdedu į savo tekstus visą širdį, bandau atskleisti savo jautrią esybę. Kodėl manęs niekas nesupranta? Kodėl taip prastai vertinami mano jautrūs eilėraščiai? Kodėl iš liūdesio ir vienatvės plyštanti mano širdis dar labiau skaudinama žmonių abejingumo? Kodėl...

"Kadagys yra šimtą sykių vertesnis, kaip vyras." (A.B.)
Retorinis klausimas: iš kur draugė Anuška žino apie draugo Kadagio kaip vyro vertę?

"Pritariu jūsų mintims. Tik gal nereikia joms skirti tiek dėmesio, jos to nevertos." (Kadagys)

Moteris, kuri nenorėjo būti moterimi. Kas?