Nuo amžių vakare už stalo - dviese.
Kaip angelas naminis - lempa tvieskia.
Apgaubki, angele, šviesa švaria
ir saugoki du žmones vakare.

Diena primargino - nesužiūrėsi!
Pavargo jie nuo visokiausių pa.
Jie nieko nekalba, jie sėdi dviese -
pačia sunkiausia kalbasi kalba.

Kažkas pakito, būtinai pakito
žvaigždynų sandaroj, o gal - veiduos.
Gal mudviejų nebėr. Bet visados
du žmonės sėdi vienas priešais kitą.

Visur - Sacharoj, tundroj, tarp griuvėsių -
juk rasis lentgalys, vinis, kuria
gali sukalti stalą.      ...Sėdi dviese
kaip šventame paveiksle vakare.

Žalia žolė

Sibiro laika[s]

.

Traffic jam in my head

Laikaus kaip laikos medžiai vėjo lankiami prie žemės,
kaip saulė jau ne vieną tūkstantmetį laikos
pavasario skverne, kuris į dangų remias...
Laikaus kaip laikosi ant sienos laikas.

Slidi riba tarp to, ką norim ir ką galime sau leisti...

Melagis melavo per tiltą važiavo tiltelis negriuvo nes buvo įpratęs