taškas, dėl taško skaudu, nes jį padėjai tu.....draugas, tu nei to nevertas, draugas....nenorėjau, kad žlugtų svajonė, galvojau, kad viskas dėl manęs, pasaulis sukasi dėl manęs, ir viskas per minutę sugriūva,nebėra, viena likau

MYSTERIS RUGSĖJIS RUOŠIASI ĮŽENGT Į MANO KUKLUTĮ BŪSTĄ- MOKYKLĄ

Tu dėlioji mozaiką
žvaigždžių, atsigulęs
virš kojų mėnuliui
nebenori nulipti
žemyn

BANALU

nuskinki gėlę ir
atmesk ją man
kad gėlelei mūs nebūtų
vieniša ir liūdna
pabūsiu jai drauge
taip pat gėle

paraitojau rasą
kol mama nubudo
nustekentos žolės
pėdsakus prarijo
Dievui atsikėlus
sėmiau rasą kumščiais
suspaustuos delnuose
Dievo motina sėdėjo
ir rankas sudėjus meldė
mane trauktis vėlei
pėdsakus atkasti
žolę atgaivinti
ir save mergelę
dangui pažadėti

žmogus be meilės-tai atostogaujantis lavonas

Negaliu pakęsti, kai mamos ko nors paklausiu, ir ji atsako:"pati žinai". Nu, bet jeigu aš nežinau, jeigu aš neturiu žalio supratimo, ko ji nori iš manęs. Jeigu ji man atsako: "pati žinai", tada elgiuosi kaip man atrodo geriau, bet tada ji būna nepatenkinta, kad aš nežinojau, kartais nesuprantu jos, nesuprantu...

Supratau ko man reikia: to įkyraus lipšnumo, švelnumo, saldumo,lipnumo...kartais reikia

Basa palaidais kojų nagais bėgau griuvau skyniausi kelią į valdžią