Visada ir Niekada yra du žodžiai, kurios reikia Visada prisiminti Niekada nevartoti.

Tėvai – vos pasirodė, tuoj paliko
draugai – švenčiausias paslaptis
atidavė pasauliui už skatiką
ilgauodegis, paaukot save galėjęs dingo,
o galbūt taip ir atsitiko?
Galbūt atidavė gyvenimą,
vardan dienos manos eilinės išgyvenimų?
Tačiau liūdėti būtų neteisinga,
turiu gyvenime dar vieną daiktą
šitaip žmogui reikalingą.
Be jo nemokame liūdėti
be jo nemokame mylėti,
taigi ar verta man kentėti?
Paklausite, o kas gi šitas daiktas
ir atsakysiu jums -
tai televizorius brangiausias... :D

Sužibk rasa
ant miegančio žolės stiebelio,
spindėk žara
smilkstančiam ryte,
tyėk kapų malda
virš mano gyvenimo,
nes vien tavo buvimas
šilčiausia dovana.

Parodyk žodį leidžiantį gyventi
aš būsiu tavo vergu.
Atnešk lietaus suteikiančio palaimą
aš būsiu tavo vergu.
Padovanoki spalvą gražesnę už aušros švytėjimą
aš būsiu tavo vergu.
Išverki ašaras šviesos
ryškiau sužibusias už pačią saulę
aš būsiu tavo vergu,
leisk
nors trumpam
leisk
nors šiam gyvenimui.

Lūžtančių rožės spyglių agonija
skaudžiausia iš visų
juos laužią
nes bijo
jų bijo
nes jie duria
jų nekenčia netgi tas
kas juos sukūrė.

Gal ir kvailėja vasaromis sniegas,
bet šitai žino tik lietus...

Kada pagaliau leisite kurmiams gyventi?..nekenčiu savęs už AKCIJAS.

Niekas neatims to jausmo, kurį parodei. niekas neatims to skausmo, kuris ateis jam dingus.

p.s. kalbėti galima, nes skausmo nebus :P

Sparnuotasis globėjau,
sugrįžki vėl prašau
nuvyk minties šešėlį
ir išgirsk...išgirski ką sakau.

Ačiū, kad esi.

Ir mirs Pavasarį žmogus laimingas, kad Dievas angelui atidavė sparnus.