Ir vėl naktinis grojimas mygtukais: hallmark, adult channel (oh, yeah! push it!), discovery, per euro sportą stumdo rutulius, travel šoka havajietės... fashion tv ir vėl papus rodo. Bet! Matyt, pasibaigus rudens-žiemos sezonui, dideli ir apvalūs nebemadingi - iš po paltų išlenda, tai kam jie tokie reikalingi. Dabar į trasą iššoka kiek mažesni, kūgio formos (styrantys, supraskit) papukai, pageidautina banglentės ar bent jau jūros fone. Na, o jei jūs esate užkietėjusi miestietė, kompiuterį iškeiskite į seną drandalietą rašomąją mašinėlę (būtinai juodą!), užsimaukšlinkite juodas pėdkelnes (tas, kur su špilkom prie stringų prisegamos), apsiaukit raudonus aukštakulnius ir apsivyniokit kaklą perlų vėriniu, kabančiu šiek tiek žemiau papukų. Papukai turėtų būti apvalūs, bet šiek tiek nukarę. Čia tokia įdomi, gal jaudinanti savo naujumu papų madų tendencija.
Žinoma, Lietuvoje pavasariu dar tik kvimpa einant pro labiausiai šunų lankomas vietas, bet juk fashion tv turi lenkti laiką - kaip gi kitaip spėtume plastines operacijas pasidaryt, papukus pasikoreguot?

viens du trys!
guminukus numetę ant sniego
puolėme rauti gyvatvorę
kad būtų smagiau

viens du trys!
karo šūksniais gąsdinom
kates ir šunis
jie slėpėsi šnypšdami
pabrukę uodegas

slėpėsi!

bet slėpynių žaist nenorėjom
stumdėmės pjaustėmės trankėmės
trachtibidachtibabach
žiežirbos žiežirbos
ritmas įjungtas
varo pirmyn griaudžia
stūūūū
ūūūūūū
ūūūūūū
ūgauja
nepaliauja...

.................

...trakštelėjo kažkas
tarpumenty skaudžiai nutrūko

Juk taip nekenčiu rutinos, o vis tiek neišeina.

Nieko baisesnio turbūt nesu mačiusi už trispalvę, pakabintą prie akžopolio įėjimo. Nebent patį akžopolį.

Tiesiog stebėtina, kaip puikiai verslininkai sugeba išvilioti iš mūsų pinigus. Norėjau nusipirkti vazonų. Man reikėjo septynių. Kraupu, bet kuo elementaresnio daikto ieškau, tuo sunkiau jį rasti. Ypač, jei dar tas daiktas turi dar ir atitikti mano skonį.

Ieškojau vazonų ilgai. Atkakliai naršiau po visą akžopolį. Jei vazonas gražus, netinkamas jo dydis. Jei ir gražus, ir tinkamo dydžio, nėra elementaraus dalyko - skylutės vandens pertekliui nutekėti. Absurdas. Apie kainą nekalbėsime.

Po ilgų ieškojimų, skaičiavimų ir svarstymų, išsirinkau tris vazonus. Nusprendžiau, kad bus ekonomiškiau vietoj trijų mažesnių pirkti vieną didelį ir pailgą. Sumokėjau 90Lt ir gabalą geros nuotaikos.

Verslininkų pinklės veikia puikiai. Užsukau į kavinę, nes vazonai sveria nemažai, o be to, niekur nepamatysi tiek įvairiausio plauko žmonių, susirinkusių ilgesniam laikui į vieną vietą, kaip akžopolio kavinėse.

Grakščiu rankos mostu mane prie savo staliuko priėmė malonaus veido pagyvenusi moteris. Tokio kalno pirkinių turbūt niekada nebuvau mačiusi.

- Atsiprašau... Ar jos čia pačios prieina, ar reikia užsisakyti prie baro?
- I'm sorry, I don't understand.
Vajė! Kaip man pasisekė! Mėgstu bendrauti, ypač su užsieniečiais.
Moteris man paaiškino:
- You have to try very hard to get her attention.
Ant veido parašyta, kad malonioji užsienietė visai nepatenkinta lietuviškaisiais aptarnavimo ypatumais. Radusi kam pasiguosti, reiškia pasipiktinimą tuo, kad niekas iš ją šiandien aptarnavusių žmonių nešneka angliškai, ją pasodino tarp rūkančiųjų, neatneša arbatos ir t.t.
- I've spent two thousand here today. I'd like just to have a cup of tea.
Nusprendžiau neaiškinti jai, kad padavėjoms nusišvilpt, kiek ji išleido kitose parduotuvėse, nes čia ji teužsisakė puodelį arbatos - per mažai, kad aplink ją šokinėtų kaip apie karalienę. Juk tiesa.

- How do you make your scarf? Looks very pretty.
Nieko nesuprantu, garbės žodis. Juk mano šalikas tiesiog apvyniotas aplink kaklą ir perrištas. Elementaru juk. Pats paprasčiausias būdas užsirišti šaliką.
- [i]Really? - moterėlė atrodo sužavėta.
- Where do you come from?
- USA.
Na, žinote. Visada maniau, kad amerikiečiai nelabai gudrūs žmonės. Turbūt įtaka legendų, atskriejančių iš anapus Atlanto. Bet tokie susitikimai - iliustracija visoms toms legendoms.

Mano pašnekovė taip ir nesulaukė savo arbatos. Sumokėjo padavėjai už galimybę atsisėsti ir pokalbį su manimi. Aš savo kavos sulaukiau.

Išeidama dar atsisveikinau su trispalve, plėvesuojančia prie akžopolio įėjimo. Tai bent atšvenčiau Kovo Vienuoliktąją.

Gera muzika gerai veikia. Geri žmonės gerai veikia. Geros kalbos gerai veikia. Gera saulė gerai veikia. Gerai šiandien, nors gal ir neturėtų būti.

Puku puku pūkuotukais šypsotis norisi.

kažkokia nesąmonė. gal aš nebesijuoksiu. nesveikas pasaulis arba žmonės nesveiki. gera nuotaika neleistina. velniop.

iš nieko aš nesityčioju ir niekam nieko nediagnozuoju.

Sėdžiu kavinėje ir skaitau knygą. Mėgstu sėdėti tarp žmonių, bet nebūti su jais, o klajoti kažkur kitame pasaulyje. Kartais pakelti galvą ir žiūrėti į tas linguojančias galvas, švysčiojančias vardan pasakojimo įtikinamumo rankas. Trumpam atitrūkus nuo knygos žmonės staiga tampa daug ryškesni. Lengviau pastebėti detales, įsivaizduoti jų gyvenimus ir mintis. Kūno kalbą imu skaityti be žodyno. Savotiškas pasitenkinimas.
Pro mano staliuką pralinguoja gauja pusiau pažįstamų žmonių. Ak, buvau pastebėta.
- Tu čia viena? - nuostabos persisunkęs balsas nesupranta, kaip galima gert vienam, o ko daugiau eiti į kavinę, jei ne prisigert.
- Gal viena, o gal ne.
Nueina.

***

Pakeliu galvą nuo knygos. Lyg iš sapno pabudus. Pro mano staliuką vėl žingsniuoja ta pati gauja. Pagėrė ir eina arba namo, arba pasišlaistyt po miestą ir namo - mamytės ir tėveliai laukia, o jau vėloka.
- Tai tu čia visą tą laiką prasėdėjai viena?! - klykte suklinka.
- Ne. Su knyga.
Veidas atrodo susimąstęs.
- Aaa... Tada sėkmės mokantis.

na taip. neveltui.

širšė


žirklės


turit daugiau pasiūlymų?

pasirodo per savo nervus dar sugebu kažką matyt ir kažkas matyt mano gerumą. ak, kaip saldu gardu.

skanus tu.

ot eidavom per namus, ot pavarydavom... o dabar? "užaugom".