Kitais metais galėsim be jokio atrankinio turo nusiūsti Yvą arba 69 danguje, kad neformatų prisiuntusią Europą nustebintume.

aš už, bo pavaro tie bičai kaip kaži kas jė jė

pasižadu daugiau niekada neturėti jokių reikalų su Matematika.

gėris širdyje. daug mažų rankučių.

basta!!!

viena :))

dvi dienos :)

Lyg dulkės, pelenai, lyg rūkas        pilkos        manekenių suknios,
lyg dūmai virš griuvėsių,        kur vienintelis akcentas –        kraujas,
jos lyg vaiduokliai        slenka aikštėmis,        kol Žemė apsisuks,
ryški dar lyg vaivorykštė        prieš Saulės užtemimą,        kraupūs
sprogimai saliutuoja –        aušta        Naujas amžius.

Vaičiūnaitė, Judita. Debesų arka: Eilėraščiai. – Vilnius : LRS leidykla, 2000.

Taip ir žinojau, kad negerai, jei metai prasideda laidotuvėmis.

- Ar tik ji nenušveitė mano šypsenos? - valandėlę tylėjusi, sunerimo Skudurinė Onutė.
- Ne, šypsena išliko, - atsiliepė skardinis kareivėlis, kai vėjas atgręžė jį į Skudurinę Onutę ir jis galėjo ją pamatyti.        iš Dž. Griuelo "Skudurinės Onutės pasakėlių"