aš myliu šiltą vasaros lietų, tylius vakarus prie upės, tylius tylius žingsnius, prabėgančius senamiesčio gatvėmis, giliai žvelgiančias žmonių akis, kuriose atsispindi ne tik dangus, bet ir mano veidas, seni sugriuve namai, luoši žmonės ir paukščio skrydis....

"...ir išlėkęs i orą nematomu paukščio balsu, įsikurk vidury tarp juodų ir baltų debesų..."      D.Razauskas

Ateis ruduo, o dabar dar nieko nenumanot, tada numirsit visi iš karto.. Argi lengviau, kai visi iš karto?.. Bet kaip keistai ir staigiai gali ateiti ruduo: sprogsta geltona ryški spalva, plyksteli miškų ugnis aplinkui, nutįsta iki horizonto ilgi debesų dūmai. Kai nugriaudėja tas sprogimas,- tokai bjauri lieka žemė, baigia numirti, šąla jos aklos molinės įsčios, rimsta jose margų akmenų krūpsėjimas. Kaip kare, vėl pagalvojo jis,ištikrųjų visai kaip kare.      R.Granauskas

...Tokie biznieriai-pagonys-rokeriai...

na ir nemoku as rasyti apie grazius dalykus graziai...nemoku ir tiek... man seni apgriuve namai kur kas grazesni uz naujuosius, kur nelaksto tarakonai ir pakampese nesisuka voratinkliai...
pigus alus man mielesnis, nei brangus, o atrekonstruotas gediminino prospektas man nykuma palyginus su senuciu uzupiu... nemoku as apie grozi kalbeti graziai...

pažvelk į tą miestą iš upės
sirre! aš vaikštau krantu skambindamas
krautuvių grandine: prikelk
iš veidrodžių šukių tuos žmones        ( Vytautas P. Bložė)

sako: "nemesk kelio del takelio"... ziurint, kur kas veda... keliai yra dulketi ir oficialus- tik pravaziuoti. o vieskeliai nuveda prie nuostabiu pievu ir upeliu... mano gyvenimas nera vaziavimas i tiksla- man labiau rupi tos pievos...        panasiai jonas mekas rase...ir as jam pilnai pritariu...

...iš visų prakeiktų tave vieną renkuos...        iš s.mykolaičio dainos

(...)Jeigu nerasime kelio,rasim tikrai kelio galą(...)        gerb.erlickų juozas

Šiandien taip žiauriai ilgiuosi pavasario,kvepenčios žolės,šilto vakaro..
Sėdėtume su draugais prie Vilnelės,gertume alų,dainuotume,šnekėtume, kažką planuotume...
Pasiilgau tokios būsenos, kai rodosi, kad pavasaris gyvena tavo viduje,kutena pėdas ir verčia šokinėti...ir tkrai nesijaudini, kad kasnors gali kažką "ne taip"pagalvoti...