Atlikau gelbėjimo akciją ką tik. Vienos mūsų darbuotojos, atsakingos už mūsų puodelių švarą ir šokoladukus, plaukuose ramiausiai tūnojo gyvų gyviausia kamanė :) Sučiupau ją į servetėlę ir išleidau laisvėn pro langą.

Šįvakar į mūsų namus atkeliaus toks technikos išradimas - skalbiankė. Baisu pagalvoti - naudotis tai nemoku, o didelių, panašių į šaldytuvus, prietaisų mažumą baidausi... :)))

Antradienis. Artėjam prie savaitės vidurio.

Savaitgalį buvo įkurtuvės. Smagios ir šiaip visokios :) Paryčiais sugulę miegoti, apie 10 val kėlėmės - kelionė nusimatė, į vietą, kur vestuvių balius bus. Ir tuo pačiu (kad jau buvom tuose kraštuose) užsukom pas mano senelius į kaimą :)

Ech. Penktadienis. Kaip ir dabar taip ir per amžius, amen. Tik gal kai būsim pencininkai su lazdelytėm, penktadienių ne taip lauksim, bo ir dirbt nereikės. Tik kiek dar daug gyvenimo iki to laiko ;)

Vakar viriau šviežių kopūstikų sriubytę. Andrius suvalgė jos dubenėlį, o vakare įvykiai susiklostė taip, kad mano mielasis tos sriubos ėmė neapkęsti iš visos širdies (o ir šiaip juk nėr sriubų gerbėjas). Drybsojom vėlų vakarą pataluose, TV žiūrėjom. Aš įsigeidžiau suvalgyti dar vieną dubenėlį minėtosios sriubytės. Pašildžiau, prisipyliau, dubenėlį atnešiau ir padėjau ant staliuko prie Andriaus lovos pusės... Pati nuropojau lovon ir paprašiau, kad man paduotų tą sriubą. Andrius ir ''padavė'' gulėdamas, kažkaip keistai tą dubenėlį paėmęs, kad trečdalis sriubytės išsiliejo ant jo pagalvės. "Mes prarandam ją, tą pagalvę, mes jos netenkam" - Andrius labai susisielojo, o aš žvygavau už pilvo susiėmusi :))) Laimė, turėjom kitą pagalvę, apvilkau ją nauju švariu užvalkaliuku. Bet Andrius vistiek piktai niurzgėjo, kad ta sriuba jam smirdanti (šiek tiek jos kliuvo ir čiužiniui)...
Taigi tokia tragiška praeito vakaro istorija...

Nebelyja šiandien. Nusimato, manding, visai miela dienelė... (India, tu vis dar nenuvalei langųųų. Spindesy, tu vis dar nesurinkai komooodos) ... Na, bet... Vieną dieną :) Kaip nors.

O šį rytą girdėjau traukinius. Per medžius, per namus ir automobilių ūžimą pasiekęs mūsų butuką traukinių gaudesys man priminė jūros ošimą... Pagalvojau, gal traukiniai iš Klaipėdos atidunda :) Andrius į šipulius sudaužė mano iliuzijas: sakė, o gal iš Šiaulių ar Mažeikių  :)))

Bū.

Nebelyja šiandien. Nusimato, manding, visai miela dienelė... (India, tu vis dar nenuvalei langųųų. Spindesy, tu vis dar nesurinkai komooodos) ... Na, bet... Vieną dieną :) Kaip nors.

Lyja lietutis. Tegul lyja. Truputį :)

Tai ką gi.
Penktadienį ramiai leidome pataluose (ta prasme, vakarą). Aš sugalvojau rašyti kompiuterinį dnr. Vienas įrašas jau yr.

Šeštadienį išlėkėm Alytun, pas mamą ir katę. Abi laikosi visai neblogai. Vakare susitikom su Jūra, pasėdėjom "Vaidilos" bare.

Sekmadienį išsiaiškinom kodėl kelis kartus pas mums buvo dingęs šaltas vandenukas. Kaimynas, toks visas adatų pagalvėlė (tipo, daug auskarų įvairiose veido vietose) jį mums karts nuo karto užsukdavo. Bo šalto vandens vamzdžio kranelis yra jų vonioje. O jis, pasirodo, varva, tai kad nevarvėtų, vaikinas vandenį kaimynams (ty mums) užsukdavo :))) Debilizmas. Bet panašu, kad viskas buvo išsiaiškinta gražiuoju ir dėl to problemų ateityje nekils...