Vakar buvom kursuose sužadėtiniams. Paskaita buvo apie santuokos sakramentą. Skaitė toks kunigėlis "prie baherio". Teisingų dalykų pasakė ir šiaip patiko atviras žiūrėjimas į realius gyvenimo faktus. Žiūrėjimas žiūrėjimu, bet vietomis užkvipdavo smegenėlių plovimu. Keistai skambėjo teiginys, jog apie pusę santuokų šiais laikais išyra dėl ikisantuokinio sexo.  Ir šalia pateikė faktą, jog 99 % porų mylisi iki vestuvių. Vadinas, greitai santuoka teegzistuos ilgiausiai porą metelių, o ilgai ir laimingai gyvens tas dorybingasis 1 procentukas? :)

Tapu tapu. Švelni, bet tvirta rugsėjo vėsa rytais. Tapu tapu. Bėginėjam iš patalų į vonią, iš vonios - kambarin vėl, iš nakties - į rytą. Susikimba tik prabudusios mylinčios lūpytės. Žadintuvas skambėjo, o skambėjo ne į temą, bet likimas toks, gyvenimas anoks - reikia kilti, tai ir kylam. Leidžiamės nebent tik laiptais iš antro aukšto. Tapu tapu. Troleibusą griebiam. Sulipam, susėdam, prilimpam, suglundam. Vėl lūpytėmis susikimbam. Apsnūdusiai, bet harmoningai. Vienas prie vieno.
Į skirtingus darbus. Iš ryto - į dieną, iš dienos - į vakarą. Vakare - į bendrus namus.

Rudenėlis. Pukši jau čia kažkur tais. Ieško obuolių.

Lietutis lijo labai mažai ir mums netrukdė aktyviai ilsėtis Giruliuose.

Kaip ir pernai - važiavom naktiniu traukiniu, bendrame vagone. Visi septyni net :) Buvo nusipirkta alaus, kad kelelis labai tolimas nepasirodytų...
Buvo gurkšnojama ir erzeliuojama. Žvygaujama ir kitokiais būdais linksmai triukšmaujama. Vyriausiasis traukinio palydovų viršininkas ar kaip ten jį tituluoti, karts nuo karto ateidavo mūsų mažumą nuraminti. Susipažinome su 3 kauniečiais, taipogi keliavusiais į Girulius. Tai tie irgi triukšmavo drauge :) Aš, tiesa, gana greit atsiribojau nuo linksmybių - kažkaip nuotaika dingo + nelabai gerai jaučiausi. Ypač nutuokdama, kad kelio trukmė - 8 val, naktį numigti nepavyks, o dieną reikės dau energijos...
Buvo dar incidentas su prie rūkomojo durų tūnojusiais "forsiukais-debiliukais"... Nieko tokio, bet ir nieko linksmo.
Ir... 6:30 išlipome Giruliuose.
Išsiskyrėm su bendrakeleiviais kauniečiais (Adomas dar ir telefonais su jais pasikeitė) ir nukėrėplojom visi į poilsiavietę. Vartus kaip ir radom užrakintus, tai teko kaip  veršiukams pastovėti ir pavėpsoti į spyną. Kai Andrius tuo metu perlipo per tvorą ir nuėjo ieškoti  pagalbos – juk visi visą naktelę nemiegojom. Norėjosi įsikurti, nueiti prie jūros ir... Numigti kelioms valandėlėms.
Taip ir padarėm. Kai po posvalanduko mus įleido į namelius 
Jūra buvo nerami. Putojosi.
Matėm net jūrinį tornaduką  Nors kai kas vėliau tvirtino, kad tai buvo grupinė haliucinacija )))
Nusnūdę kelias val, susiruošėme ieškoti vietelės, kur būtų galima užkrimsti. Radom kažkokį bufetėlį-kavinaitę. Maistas nelabai super buvo, bet ir nebaisiai. Desertui man siūlė sausainiukus, įsivaizduojate, fui? Gerą valandą laukėm kol Adomui išvirs cepelinus, persiprašau, cepelinukus – nedideli dar buvo, tad pavėlavom į skaitymus. Ak, kokie nedrausmingi rašykai Spindesiai p 
Tiesa, tame bufetėlyje gavom rekomendacijas kur kepami šašlykai, nes visi apie juos svajojom.
Tik tą patį vakarą jų ragauti nepavyko – gėraliojom visur alų, galų gale, buvo susisiekta su kauniečiais, prisėsta kopose kartu linksmai pagerti ir pabendrauti... Ir nesuspėjome – kavinė kaip tik užsidarinėjo.
RADINIAI:  ant kranto radom nudvėsusią mažą žuvelytę, velniu vadinamą. Kitoje vietoje aptikome bangų išmestą didelę žuvį, irgi jau nebegyvą... Taip pat keisto vandens augalo žalsvai margą ir mėsingą stiebą. Moterišką basutę. Beržinį baslį, kuris buvo įteiktas kaip apdovanojimas.
Daug daug akmenėlių  Nerealus užsiėmimas – trainiotis jūros pakrante ir ieškoti įdomių ar tiesiog gražių akmenėlių. Būdas pailsėti. Raminantis užsiėmimas. Man patinka    
Kitą dieną valgėm šašlykus  Dar pasitrainiojom pakrante, parankiojom akmenukų...
Ir... Į Klaipėdą, traukinių stotin. Nusipirkom bilietus ir nudundėjom namo...

Išvados: smagiai, turiningai praleistas savaitgalis.
Iš tų, kada nuolat juokiamasi ir pan. Tiesa, buvo nesusipratimėlių, papurkštavimų, bet jie greitai praėjo ir tikrai nėra esminiai dalykai...

Panardom po prisiminimus :)
Kas buvo praeitais metais?
Pirmą kartą meet'as Giruliuose.
Tada aš dar buvau jauna ir graži, dirbau pardavėja audinių parduotuvėje. Važiavom taipogi naktiniu traukiniu. Atsiprašiau ta proga anksčiau iš darbo. Prieš man baigiant darbą, atvažiavo Andrius :) Išlėkdami iš parduotuvės stotelėn, vos nepakliuvom po troleibuso ratais. Bet nepakliuvom, che che :) Užsukom pirmiausia i Maximą, nusipirkom maisto pietums, atvažiavom į mano kuklią buveinę tuomet Kapsų gatvėje. Papietavom, pagėrėm alaus. Aplink tada visur šmaižiojo Magija. Palindom po dušu ir, nakties sulaukę, iškeliavom traukinių stotin...
Stotyje išmaukėm po kelis puodelius kavos.
Važiavom bendrąjame vagone. Kauno stotyje prisijungė dar kelios rašykiškos asabos. Buvo istorija "traukiniai laukia perkančių alų".
Ir ryte ryte ryte pasiekėm Girulius...
Desperatiškai kurį laiką blaškėmės apylinkėse, bandydami surasti stovyklavietę. Galų gale mus išgelbėjo manukoshe.
O toliau tai jau buvo smagu - gavom namelį su naminiu gyvulėliu. Tai buvo meili juoda katytė, pavadinta Kmyne.
O kur dar jūra jūūūra... Ir kavos gėrimas paplūdimy... Reikėjo saugotis, kad stiprus vėjas neišpūstų tos kavos lauk iš puodelių... Arba koks širšiukas nesumanytų išgerti... Kiek pamenu, vienas širšiukas paskendo kavos puodelyje :(
Akmenėlių rankiojimas...
Ir bendravimas su visa krūva žmonių :) Prie butelioko ir ne tik. Visokių gėrimų gurkšnojimas užskorus ant persirengimo kabinos viršaus :)
Ir kitokios smagybės...

Tikiuosi, šiemet nelis lietutis :D

Aš turėčiau būti visokių padarėlių gelbėtoja.
Vakar kaip tik Andriui pasakojau apie savo sėkmingas gelbėjimo akcijas :)
Prieš keletą metų nuo mirties vandens duobėje išgelbėjau bent 10 varlių. Duobė buvo gana gili, labai stačiais krantais - papuolusios ten vargšės varlytės tiesiog neturėjo kaip atsispirti ir iššokti, tai mirdavo.. Tarp gyvųjų plaukiojo lavonėliai. Tad aš ėmiausi gelbėti likusias gyvas :) Ir išgelbėjau.   
Teko gelbėti ir vėžį, įstrigusį tinkle žuvims gaudyti. Bijojau jo baisiai, bet bjaurusis gyvis buvo kuo sėkmingiausiai ištrauktas iš tinklo ir pristatytas atgal ežeran :)
Ežiukas taip taip buvo įsipainiojęs į tinklus, kabojo šie malkinės stogo pakraigėje, o tas, spygliuotasis, ir įkliuvo.
Išgelbėjom sukarpę tinklą :D
Jau nekalbu apie rūpužiukus, varliukus, vabaliukus ir tt, patrauktus nuo kaimo kelio, kad nesuvažinėtų :)
Ir porą pelyčių išgelbėjau iš katinų nasriukų...

Pavyko pamiegoti.

Tai pamiegam, ką? :)

Mieguista savaitė, mieguista.

Savaitgalis stokojo miegučio :) Tūsas penktadienį. Kelionė į Alytų šeštadienį, pažintis su tėvu.  Vėlų vakarą susitikom su Siga. Po ilgo laiko... Iš Anglijos grįžo.