Žiovauti

Aplink grėsmingai slankioja ledyniniai rieduliai, upi ir aktyvios tektoninės zonos. Oh my God. Tinsta smegenėlės nuo geologijos. Viena aišku - kokį įvertinimą begaučiau už egzaminą, vaizdą apie tuos visokiausius geologinius procesus susidariau gana aiškų. Ir tai turbūt svarbiausia :)

Aplink dykaduoniaudamas vaikštinėja ruduo, o man tinsta galva nuo geologijos...

Kartais pilkas su vėjuotais debesiukais ir lietum, o kartais - geraširdiškai saulės duoda... Kas?

Taip. Ruduo :)

Pirmoji rudens diena.

Vis dėlto kaip greitai pralekia vasara... Nors, kiek pamenu, vaikystės vasaros būdavo šiek tiek ilgesnės. 
....Ir pilnos saulės kaitinamų pušynų svaigaus kvapo, bičių dūzgimo, ežero bangų dunksėjimo į smaluotą valties šoną...
...Akmens, užsilikusio šešėlyje, vėsos...
...Grybų samanose...
...Gražaus ir spalvingo bulvių žydėjimo...
...Palėpės sunkaus oro...
....Kiemo mažutės žolės minkštumo...
...Kačiukų kailiukų švelnumo...
...Vištų kudakavimo, paršelių bei kiaulių kriuksėjimo...
...Švelnaus tvarto kvapo...
...Sauso šieno traškėjimo...

Bei visokiausių kitokiausių įdomių ir nepamirštamų dalykų.

Pūstakailės pilkos katės vėl danguje. Nenoriu lietaus :)

Lėkė šiandien Vilniaus gatvėmis sparčios ir stiprios liūčių upės...

Iš kitos pusės pagalvojus - pelės kuo puikiausiai gali gyventi ir blokiniame daugiabutyje.

Ne, ne iš palėpės :) O gaila.

Pelės iš palėpės? ;)