Pasaulis iš mūsų

Savaitgalis su griausmais, žaibais. Su katino pūkų ir šlifuojamų dažų pertekliumi namuose...
...o katinas, įsivaizduokit, griausmų nebijo. Aš drebu, kai naktimis perkūnai trankosi, o katinas ramiausiai sėdi ant palangės ir žiūri pro langą. Drąsuolis mūsų.

Atpigo arbūzai :)

Vakar šukavau katino uodegą :) Kad mažiau pūkuotųsi. Reiks jam padovanoti specialias šukytes.

Skaičiau, kad esą Hemingvėjus turėjęs 30 kačių, kurioms netgi atskiras namelis buvęs pastatytas. Įtariu, kad visa šita gauja kačių galėjo prasidėti nuo vienos vičvienaitės katytės... Katytė vieną dieną atsivedė kačiukų... Ir tada prasidėjo :)

Perspėju visus uodus trūklius (bei kitokius vabzdžius) - jei pakliūsite tamsų vakarą į mūsų namus, jūsų lauks baisiojo liūto Ciapos nageliai ir nasreliai.

Kur šešėlis - ten rasa. Saulė nepasiekia, neišdžiovina...

O aš tai noriu prie jūros. Pasiimsim ir mamą kartu, kaip ir praeitais metais. Andrius sakė liepsiąs mums sutartį taikos pasirašyti - kad nuožmiai nesusikibtume. Būna pas mus su mama taip kartais. Piktosios katės. Bet katės.
...gaila,  kad Ciapos nepavyks pasiimti. Katinas jis, ne šuo. Kai nurūks kur išsigandęs, tai tiek jį ir tematysi. Tegul bus namuose.

Mėgstu piktintis :) Miau.

Penktadienis ir pirmoji vasaros diena viename. Žavinga :) Pilki debesys po tykų dangų vaikščioja, paukšteliai gerklytes laido, medžiai ir žolės sprogsta žaluma, gėlės tingiai markstosi žalioje vėsoje...

...o ašai, kai einu iš stotelės į ofisą, pratipenu žolėtą takelį. Kojas atsargiai kilnoju - rasos bijau, nes po to pėdos nesmagiai šlepetėse slidinėja. O aplinkui taip kvepia visokie augalai. Taip užkvimpa, kad pradedu Dzūkijos ilgėtis.