Prieš 25 m. kažkur ligoninėje, atsirado raudonas (ir knerkiantis greičiausiai) vaikelis :) Aš tuo metu buvau jau visai didelė merga - 8 mėn. sulaukusi turbūt...

Vasara jau prie pabaigos, o aš nieko doro nenuveikiau. Studijų prasme. Teks vartytis per galvą rugsėjo mėn. O dar studijų knygelė nuo pavasario likusi pas vieną dėstytoją. Bus juoko, jei pametė. Su tais gamtamokslininkais visko būna.

Jei nejausčiau didelės simpatijos katinams, norėčiau namuose laikyti meškėną. Žavus žvėriukas - noselė juoda, rankyčių pirštukai vikrūs...

Zuikiai!

Kačių pasaulyje daug gyvena. Visokių – didelių ir mažų. Tik vat, istorijų apie jas papasakoti daug negaliu. Vieną šį rytą prisiminiau. Tai net ne istorija, tai vaizdelis...

Krasnuchos vaizdelis. Stovi garbaus amžiaus moteriškė prie „chruščiovkės“ laiptinės. Krūtinė atsakančio dydžio, apsivilkusi chalatėliu, žili plaukai tvarkingai į kuodą susukti, rankoje – cigaretė ir aš šiai bobulei vaizduotėje, kaip būtinus atributus, pridedu auksinius auskarus ir auksinius dantis (nors mačiau ją praeidama pro šalį, iš tolo, todėl jokių auskarų neįžiūrėjau). Stovi šioji babcė, o prie jos kojų – dubenėliai su maistu. O maistą šlamščia kas? Žinoma, bent du dideli kiemo katinai.

Štai kaip atrodo katinų, kačių ir kačiukų angelas sargas!

Vėl kokie tai debesys grūstis ėmė danguje. Vasara rimsta, karštis silpnėja. O man gerai taip, kaip yra ;) Murrrr.