gal geriausia nebuti isvis niekada

kraujas

paplūdus krauju ranka
ziedas

viskas šlamštas

viskas kas yra mano galvoje,
tai yra šlamstas.
visa ką aš sakau yra kvailystes,
bet nepaisant to TU vistiek
myli mane.. ačiū tau.

kartais

kartais noriu numirt...
tiesiog imt ir... numirt....
gal tada pasaulis pasikeis?
bet ne...

kartais..

kartais... mastau..
ar verta gyventi?
ar verta kentėti?
kartais..

kartais..
tiesiog tyliu..
ir tos mintys  apie mirtį..
nuklysta į mano minčių gilumą..
eh...

kartais..

talentas

nereikia justi, reikia žinoti...

vaikas



ėjo vaikas gatve

tik tak...
negailestingai bėga minutes
tik tak..
negailestingai bėga mintys
šoka tolyn...
bėga...
ir vis bėga...
sutrypdamos kitas bėgančias mintis...

žudikiški (apsimetėliai) septynetai

juodi nagai
plėšė nuo kojų žalius kojų nagus,
pikti septynetai
šoko vudu šokį, ir, kviete nagus į kovą,
žalias ateivis su žalsvu rašikliu
norėjo užmušti mažą tarakoną,
tarakonas susinervino ir prikibo prie
šokančių septynetų,
kurie sumanė, jį, užmušti
varkšas tarakonas, jį užmušė Žudikiški (apsimetėliai) Septynetai.


štai ir dar vienas mano kūrinys....

lempą apsviešia saulė...
kolonėlės groja senas dainas...
šaltas oras, laiko tave namie...
ir tavo mintyse sukasi,
bailios mintys...
kurios bijo prasiveržti iš tavo
proto nasrų.

keistulė užsidariusi savy?
  akiplėša lendanti į akis?
    skupi kalė?

  aš? ir kas gi aš?
  ššš...