Žavus rudeniškas Lietus.

Iš Didžiosios raidės..;)

Ir alsuojančio kūno kvapas - per atstumą.

Myliu.

Šiandien sužinojau, kad aš pasikėlusi:)

Leiskite man nusižvengti, štai taip: xha xha xha :)))

Dabar taip norisi ilgais raganiškais nagais medinėje traškančioje trobelėje šikšnosparnių draugijoj pasukioti stiklinį rutulį.

Kai pirmą vakarą likusi Vilniuje viena naivi pirmakursė pėsčiomis keliavo iš Fabijoniškių į Šeškinę, ties perėja  sustojo automobilis.

"Ar tu matai save iš šalies? Tu švyti! Tavo akys šviečia!!!"

Taip kalbėjo nuostabos nesulaikančios virpančios vyriškos lūpos.

Daugiau man niekas to ŠITAIP nesakė.



Kitąkart nenugalimu vilkolakiu žadu tapti lygiai po metų ir 28 dienų.

Šiandien supratau, kad aš eilinį kartą - - - nemoku pasiduoti.
------------------------------------------------------------ --------------

[Prisiminiau, kaip tu paprašei manęs žiebtuvėlio ir dingai. Aš likau nerūkiusi, o tu - be manęs.

Taip po keleto metų tapau gera]

Būti pažadintai Pusę Dešimtos Velykų rytą - ne dyvai..;)

Bet užtat apturėjau nuostabią dienelę..;)

Mums juk nebūtina, kad automobilio sėdynė pavirstų lova..;) Tai jau aukštesnis lygmuo. Ar taip, keturrati?:)

Bet kas išdraskė visus kačiukus??? (Augalus, augalus, ne tikrus mielus pūkuotukus...)

Aš esu tavo namai

Aš esu savo namai

Praeitis atsinaujina mumyse. Tai nuostabu:)

Ir dabar išeinu vien tam, kad grįžčiau.

Nusišypsosiu - o žodžių nereikės.

Į didžiausią išlikusią kriauklelę aš kasdien įrikiuoju po natą. Ji tuoj užgros..;)

Praeitis atsinaujina mumyse. Tai nuostabu:)

Izaokas (10.19) – hebrajų (sen. žydų): „jis juoksis“