...Į save!
Jau nebe pirmą kartą!
Kiekviena sąjunga išgyvena adaptaciją - kaip ir pradinę, nedylančią, gaiviu alkiu alsuojančią ir proveržiu pulsuojančią gravitaciją! Tebūna pusiausvyros metas!

Ir tuo metu viskas išsilaisvina: mintys, dainos ir vizijos, praeitis, šiandiena - ateities kartomis ir ta dalis, kuri nebus parodyta, aš ir tu, mes ir mūsų - viskas turi ribas. Staiga aiškiai supranti, ką ir kodėl turi daryti, kaip veikti, kuria kryptim judėti.

Reikia tik vieno - išlaikyti šitą aiškumą: save. Suimti dideliais plačiais delnais ir  išlipti iš vandenyno.

I like it!

Kai lėtai prie žaliuojančio tako
Trys dešimtmečiai kyla į viršų
Taip lengvai nulinguoja į praeitį
Tai ko metais ilgais neužteko

Kaip staiga nesvarbu mums patampa
Čia nūnai prie žaliuojančio tako
Tai ko vengėm ar tik nenorėjom
Ir kai noris tikrumo kaip taško

Kaip tiesės atkarpa beplasnojančios
Mums tikrumo vienintelio reikia
Trims dešimtečiams kylant į viršų
Su laiku mes kariaut nusiteikę :)

Kad ir kokią aš save sukurčiau, pateikčiau, kad ir kuo apsimesčiau, aš esu aš - o tu - mano idealusis idėjinis - mane myli.

Ačiū tau, bet gal jau prisipažink? :)

Nešu savo plaukuotą galvą didžiajam liaudies menui nulenkti :)

Nėra tikros laimės pasauly!

1999 m. pavasaris.
2011 m. pavasarį bus 12 metų.

O A. Diuma sūnus buvo teisus. Aš - mažytė dama su kamelijomis.

Nėra tikros laimės pasauly!

Nepadės. Nei "restart" išgalvoti,
Nei tikėjimas šventas, kad
Tikėjime tarpų nebus.

Aš išeisiu į tamsą, į lietų
Bet ir ten aš nebūsiu žmogus.

Ir ko tad verti visi facebook'ai, one'ai, e-mailai,
Kur ritmingu žingsniu tau užbyra milijonai klaustukų
Kodėl man ir man negali pažadėt po minutę ir duok
Savo kūna paliest - aš ateisiu, per gyvenimą nešantis vaisių - - -

Nenoriu aš to. Čia aš vaisių kuriu.

Kas turi kam gyventi, ištvers bet kokį kaip.

Gal jau reikėtų įjungti laikrodį?