Akmuo. Nei didelis, nei mažas. Atsitiesiu, einu toliau.
Akmuo. Didesnis. Atsitiesiu. Einu.
Akmuo. Du akmenys. Trys. Einu.
Einu.
Pažvelgiu į saulę.
Akmuo.
Ore suplazda bumtelėjimas.
Pažaidos akmenį suvilgo lašas.

krc sian taip norejau taip gera miela svelni butybe taciau kaip buvau ragana taip ir likau....
ir toliau maisau savo nuodus


....

atsibodot jus man visi.

sios dienos klausimas.... kodel vieniems duota viskas o kitiems nieko? laimingi zmones.. yra isties laimingu zmoniu, nors sios dienos pasnekovas sake, kad ta laime yra tai ka mes patys susikuriam. patys atsakingi uz savo gyvenima esam.  deja vieni ryztingi kiti ne.. vienus lydi paprascaiusia sekme o kitus ne..

"kas buvo tarp musu daugiau nebeliko ka turejom anksciau siandien viskas isnyko tave praradau neatrasiu daugiau....." "valanda dvidesimt penkios minutes po truputi pildosi mano posmo eilutes taves ner salia nebebus jau daugiau...bega prabega valandos ir minutes ir nieko nebelieka tiktais meiles likutis..."

kaip isgyventi jei gyventi nesinori???

...ir kiekviena kart jauciuos vis daugiau praradus...

tau niekad nekilo tokia mintis kad zmones kartais nesamojingai nori buti nelaimingi kankintis kenteti is skausmo rautis plaukus gal tam kad gyventi nebutu nuobodu? tarsi galeciau juk sau pasakyt "baik ce durniuot gyvenimas juk tesias" ir vistiek sedziu klausau uz sirdies griebianciu dainu ir ryju besikaupiancias asaras... kazkaip man visada praradimo skausmai didziausi... kai sukyla prisiminimai viskas kaip graziai kazkada buvo ir kad praradai viska amziams..

ar jus specialiai meginat visam psauliui irodyt kad visi menininkai biski pavaziavusio stogo ar is tikro toki ir esat?? ... pazinojau viena moteriske kuri sirgdama sizofrenija pradejo tapyti paveikslus, kazkokias net parodas bande rengti... o musu kaimynas sizofrenikas nemoka net vinies ikalt... vienu zodziu liga progresuoja...

bliamba kai nors vienas laimesit poezijos pavasari cia besikeldami, praneskit;]]