-

Shiandien susipazhinau su euripidu, vel valgiau makaronus, ishsiskalbaiu rubus, maudzhiausi juroj, gavau alga daug juokiausi, dainavau ir shokau ir rukiau dar.

INgrid! Ingrid! Ingrid!
POpcor for all the tables.

Can i have sugar, please, can you give some popcorn to all the tables please, can you fuck yourself for about thousand times? That would be nice.
I WNT THESE FUCKING GREEKS TO FUCK OF.

NU dar gyvos mes.

Bliamba kaip karšta, net miegot naktį neišeina, bet kai pagaliau pavyko sapnavau vienaragių kapines ir apirusių žmonių (lavonų) terariumus. viskas maždaug kaip pas Tadą Ivanaską tik kad ne laputė apšiurus tarp butaforinių šyškų, o Aldutė apirus, tokia beveik mumija. Nu ką žinau...

Garbė Jėzui Krišnai!

Aušra važiavo si Jonuku lankyti Maxo į Rūklą ir rado ten kregžduką iškritusį iš lizdo. Bet jie turėjo išvažiuot į Kaliningrado šventę, tai kregžduką paliko man. Tai aš jį labai jau myliu! Žiaugčiodama dzykus į gerklę kišu, kartais paįvairin meniu greit išsirisiančių musių lervomis. Tada mokau skraidyt (bijau, kad čia nesiplėsiu, nes rizikuoju būti apkaltinta vivisekcija). Finiausia būna, kai aš pastatau jį ant kinrožės ir jis ten suokia gražiai. Jėzau koks mielas yra as kregždukas ir ant peties gražiai tupi. A, o vakar žiūrėjom Kusturica per kompa.

"...Jie įprato naktimis budėti priešlektuvinės apsaugos būriuose, su dujokaukėmis per petį budėti kasyklose, ant mokyklų ir ligoninių stogų. Ir jau niekam nekrūpčiodavo širdis, kai nuo tolimo bombardavimo drebėdavo oras ir prožektorių spinduliai lyg virbalai susikryžiuodavo nakties danguje toli, ties Vorošilovgradu, ir gaisrų pašvaistės pasirodydavo tai šen, tai ten horizonte arba, kai priešo pikiruojantys lėktuvai vidurdienį mėtydavo padegamąsias bombas į sunkvežimių kolonas, nusitiesusias stepėje, o paskui kaukdami šaudydavo iš patrankų ir kulkosvaidžių išilgai plento, nuo kurio į abi puses kaip motorinio lavo perskrosas vanduo bėgdavo kareiviai ir arkliai.
    Jie pamėgo toimą kelią į kolūkių laukus, stepių vėjyje visu balsu iš sunkvežimių skambančias dainas; pamėgo vasaros darbymetį, neaprėpiamuose, sunkių grūdų nualsintuose kviečių laukuose, pamėgo nuoširdžius pasikalbėjimus, netikėtą juoką nakties tyloje, kur nors avižiniuose peluose; pamėgo ilgas nemigo naktis ant stogo, kai merginos karštas delnas, nė nekrustelėjęs valandą, kitą, trečią ilsisi šiurkščioje vaikino rankoje, o virš blankių kalvų švinta aušra ir ant pilkšvai rausvų stogų žėri rasa, laša nuo susiraičiusių rudeninių akacijos lapelių, tiesiog ant žemės darželyję ir atsiduoda puvančiomis drėgnoje žemėje nuvytusių gėlių šaknimis, tolimų gaisrų dūmais, ir gaidys gieda taip, lyg nieko nebūtų atsitikę."

Aleksandras Fadėjavas
"Jaunoji gvardija"

aš valdau aš valdau aš valdau!!! jieeeeeee logikos 777777777 myliu Rshkini myliu Karobli shoksiu tango per amzhius pentinais mojuosiu!!!