Argi taip teisinga? Pameta laimės akimirkas kaip šuniui kaulą, o poto viskas pasibaigia. Ar kada nors ateis toks laikas, kai galėsiu drąsiai sakyti, kad man nebereikia nieko, nes aš viską jau turiu? Sako, reikia siekti. Siekiu. Kiekvieną dieną stengiuosi. Per daug? Per stipriai? Galbūt, bet ar tai blogai? Negaliu nuleisti rankų, bet jos pačios svyra. Rodos, nulėk kur į laukymę ir išsirėk, iškauk visus jausmus, kad paliktum bejausmis robotas, kiekvieną rytą laiku atsikeliantis, sukramtantis rytinį davinį, mechaniškai atliekantis savo pareigas... Bet aš to nenoriu. Jau geriau šluostysiu ašarų upelius nuo skruostų, bet būsiu tikra, kad niekas nedrįs manęs pavadinti šalta.

The price is always right. O rytoj vėl reikės gyventi...

Ir vėl nauja pradžia. Kiek gi galima? :)

Tikrai taip. Viskas, kas gera, beveik visada baigiasi greitai. Man patinka... Rasti sprendimus. Teisingus.

Ir už ką man tokia laimė?:))

Daugiau niekada!!! Ir vėl prisispjaudžiau :(

Nebūkit tokios žiaurios - jie tik vyrai...

Sunku rasti ką nuogesnį už perskrostą kūną.
/Neil Gaiman/

Klausytis = išgirsti + suprasti

Sakoma, kad ypatingus žmones galima rasti per minutę, per valandą juos įvertinti, per dieną - pamilti, tačiau per visą gyvenimą jų negali pamiršti...