CHA! KĄ TIK ŠNEKĖJAUSI SU ŠVEDIJOS KARALIENE!

(ir smarkiai suabejojau savo mandagumu,ech...)

jauciuosi karaliene savo karalijoj.
viena tyloje .
tik ta sveikata ,, ka as zn, ne kas.
ir jie nezino kas man , dar nezino ,jau nezino..
ach, na neimsiu verkslenti
tai taip neitiketinai nyku
.
man tik nuostabu kad stai jau suteme beveik kad lietus
kad ruduo isvis
// ach, si tyla tokia svaiginanti///
cia viduj taip pat tamsu .po truputi imu galvoti apie rudens lapus, apie spalvas ir kvapa.
tai atnesa truputi liudesio man i sirdi,
turbut, kaip ir daugeliui kitu..
nemegstu narkotiku . kokia kvailyste.o ypac ratai. totali nesamone. nemegstu kai klausia ar esi religinga, debilai blia geriau klaustu ar tikiu ; ir tai, zinau, neju nosiai tai.
o dar_ jura.
suprantat.    jura.    kopos nerijoj. be muzikos , be skubesio; butumet mate ta erdve ir tas spalvas....

akimirka, tiesa , nesupratau kas dedasi. kodel niekas ar, beveik, niekas, man nieko nereiske.
kulturinis simbolis neteko savo turinio. dar ir nuobodulys..
ir kaip idomu. as suvokti ka nors pradedu is laiko perspektyvos. reiksmes pavyzdziui.. ta akimirka nieko, o po to... bum. staiga pajauti tikruma ir aktualuma to visko, ka gi tai tau sako istikruju.
gal laiminga as , kad sulaukiu visumos. kad ji teikiasi tapti apsakoma bent trumpam.
tam kartui.

ir vat kodel as, taip.
vis arba pulti arba ginti. ar gintis.
ir supykstu kai issiaiskinu kad ne viska galiu "panaudoti". ir ne viska galiu uzkariauti.
pvz, negali mano irankiu buti filosofija. bent jau, ne visa. ar kazkaip cia ..
uf. uzsipainiojau.
(ir vel.)

mano aistru pilys. aistros zinoti. aistra apvaldyti. is it too pompastisch? so- untrue?..

zinau kad tycia nuverciu save nuo visu imanomu pjedestalu, kad pradeti samoningai nuo pradzios. zinau kad zinau kad nieko nezinau cia nesuveikia, i ta pacia upe niekas dukart neibrenda; as gal ir ne, taciau mano aplinka, zino.

ka turi omeny filosofai sakydami kad kiekvienas daiktas pasaulyj transcendencijos fenomenas?
kas tas daiktas? as nesakau kad nematau to kai ziuriu, taciau noreciau itikinamesnes sasajos tarp to, ka matau ir to, kas rasoma.
na ko dabar spoksai cia ir nieko nesupranti? as turiu teise nusisneketi. tik su salyga kad pasitaisysiu :)
myliu sita dienorasti tasd tikrai pasistengsiu jo nenuvalkiot..

tokių ir kitokių mažesnių parkių ar jau, netgi, rimtesnių, kyla beveik nuolat.
įdomus tas mano norėjimas- tapti asmenybe, netgi vėjavaikiškas toks , sakyčiau. nerimta.
tai liečia kelis dalykus:
kas yra asmenybė? kaip ją galima apibrėžti?
kokie yra kriterijai man pačiai?
kuo remdamiesi tai teigia kiti apie mane?

dabar taip.
asmenybėmis yra visi.
tačiau skiriasi jos kokybiškai, pavyzdžiui,
skilusios asmenybės ar
degradavusios asmenybės
sutrikusios
pasimetusios,
brandžios
nušvitusios.
taip yra.
tada klausimas  kokia iš jų aš norėčiau būti?
(ar aš galiu rinktis?)
(,kodėl aš galiu rinktis?)
(ar visi gali rinktis?)
atsakymai nėra akivaizdūs, galbūt jei pasiknisčiau geriau, rasčiau ką nors įdomaus.
pradžiai reiktų išmesti tokius apibrėžimus kaip "nušvitusi" ir nutarti juos esant bereikšmiais.
pradžiai tiktų "pozityvi" ir "negatyvi".

psicho patologija.
net neatsimenu savo klonų skaičiaus tikslaus.
ar tai suteikė man laisvės?
ne.
ar suteikė man vertės?
ne.
aš vis dėl to labai pavydžiu tiems žmonėms , kurie moka tai daryti.  -gyventi moka. ir rašyti, moka.
kažin kaip jausti ir perteikti moka.
kurių pasauliai oi turtingi turtingi.
kad jie tai žino.
bėda ta, kad aš nežinau koks mano pasaulis.
nieko nėra šalia manęs kad man tai pasakytų.
aš juos arba savaime palieku ar jie patys visi nuo manęs pabėga.
kažkaip keista, bet taip atsitinka.
ir netgi tapo taip įprasta, kad net nesukelia manyje didesnių emocijų.
tik kažkas lyg trakšteli viduj. kažkoks stringantis mechanizmas.
ir po to, šalia lieka tik tie žmonės, kurie galbūt myli mane, tik nieko iš tikrųjų apie mane nenutuokia. neskaito knygų. nejaučia kaip aš.
o jei ir skaito, nedaug ką gali pasakyti.
šalia jų aš pamažu mokausi negalvoti. nekelti sudėtingų klausimų.

gerai, galbūt aš ir vėl štai viską sutirštinu.gal man neskirta turėti pakeleivingų . gal aš privalau viena ir pati išmokti būti, ir plėstis , kad viena ir pati turiu rasti naujų erdvių i būdų tam. na gal net ne naujų, tiesiog išbandyti kitų. juk vizualusis suvokimas , pvz.,irgi suvokimas ir

aš tiesiog tikrai labai noriu tapti asmenybe, man labai reikia ja tapti.

ir jo, man labai vieniša. kartais tikrai žinau kad nemoku, na tiesiog nemoku nei pliurpti nei juoktis kaip tie visi keisti jaukūs padarėliai, žmonės, na, ką aš žinau.
kartais taip atrodo...

(bet manau, kad vis dėl to galima ir reikia  leistis būti jų mylima)

“Sam ty goniš”, ot idiotas. Pasikepk vadinasi pirmadienio popietę bulvių, “nasriot v dūšų pa polnaj pragrame y sa vsemi navarotami”. “Myžalo” galaktika, nei daugiau, nei mažiau.

Mitologija… Mistika. Šūdas čia, nei daugiau, nei mažiau. Jei dar kliedėsiu ir mano bulvės pavirs į elzibulbierius.

-Taip. Tu sužlugdei
jos mėgstamą laiką
kuris šimtą metų
būna mėlynas.

Užpiltomis citrinos žievelėmis, iš kurio kyla rūkas arba garai,
Kai purvo balutėje murkdosi vertikalė, išprievartauta
Styroti horizontaliai. Guodžia tik reginys: Septyni
Šienpjoviai pašo debesis ir kemša pagalves.