oho, negi pagaliau nusiraminau ir esu normali melancholikė vėl ?

nors ir nepasitikiu žodžiais, bet jie tokie magiški, kad pradedu tikėti miražu tolumoje.

ir, ir repetuoju sesiją. repeticijos stringa, aktoriai prasti.

pykstu.
ant savęs
ant *
ant šios situacijos

ir nesuprantu, kuris ramunės žiedlapis liko mano rankoj.

paskutinis sekmadienis.
ir po to
paskutinis pirmadienis
paskutinis antradienis..

na, žinoma, visai nepaskutiniai

ir toliau mąstau

ar tai yra tai, ko man reikia
gal man reikia daugiau

ir keista:
be pykčio, pragmatiškai

keistas pasimatymas šiandien buvo
visąlaik stebėjau mudviejų elgesį ir mąsčiau:
va dėl šitokio pobūdžio pokalbių išsiskirsim
dėl tokių manierų susipyksim
dėl tokių charakterio savybių aš jį/jis mane mes
dėl tokios išvaizdos ilgainiui bus gėda viešumoje
dėl ŠITO mes ilgai kartu netempsim

brrr.

pasiekiau emocinės įtampos/išsekimo ribą, kai nebevertinu aplinkinių žmonių jausmų, pastangų, ir ramiai sau leidžiu juos be priežasties įskaudinti.

nusprendžiau, kad reikia pailsėti nuo mūsų santykių. keistai jaučiuosi, nesuprantu, kas vyksta viduje ir išorėje.

negaliu susikaupti ir mąstyti logiškai.

taip, tikrai reikia pailsėti.

oooooooooo
senokai besilankiau.
gyvenimas be rašyko > gyvenimas su rašyku
aš neurotikė.
bet gyvenimas vis tiek gražus.
ypač kai grįžo laptop'as.
be jo gyvenimas geresnis. ir be asmenybės.

buvo labai gera diena. buvo. diena.
po to buvo vakaras. geras NOT.

nepasitikiu ir netikiu.
ir pavydžiu. visko.

psichologinius testus reikia mokėti suprasti.

liūdna apatija.

santykiuose
kaip ir politikoje
pasitaikius progai
iškapstomos visos praeities klaidos
ir garsiai primenamos