Erik Satie -
Gnossienne No 1

geriausiai atitinka mano paskutinių dienų (mėnesių) savijautą

žinau, kad Sartras išpeikė raminamą minorinių kūrinių poveikį (ypač ,,Šleikštuly'' Šopeno, kurį mėgstu bene labiausiai), nū biat taip gera klausytis

yeah, pavyko kažkaip su tuo rašytojos aprašymu :))) reikės dabar kitą ruošt :) apie kitą mano mėgstamos knygos autorių

vakar ištisą dieną galvoje sukos visokie žodžiai ir prašyte prašėsi užrašomi. atkakliai nekreipiau į juos dėmesio. bet kai ir puse 5 ryto jie vis dar rėkavo, jau susimesdami į maždaug rišlius sakinius, pasidaviau. 7 val pagaliau galėjau miegot.

alpstu, kokia gera knyga
bet gerai ją suprantu tik tada, kai skaitau balsu. tad mano katė eina iš proto, užsprings kada bemurkdama

nū plia nū. turiu zhiawrej gerą knygą, bet niekaip neprisiverčiu jos skaityt. o skaityt būtina, nes 600psl. iki atostogų pabaigos perskaityt sunkiai išeis, ypač skaitant tokiais priepuoliais. o kur dar gerb. draugo V.Krėvės ,,Skirgaila"... a ny kaip

dabar klausau:
- Satie Gnossienne 1
- Satie Trois Gymnopedie
- Delibes Valse Lente
- Ravel Trio pianinui, smuikui ir violončelei
- Offenbach La Vita Bella
- Chopin'o minorai
- etc

bitlai kažkur dingo

vajei kokį baisų sapną sapnavau (va, ką reiškia miegot dieną). su ginklais, žudynėm... ir atsibudau nuo to, kad man už nugaros nušovė žmogų, savo geriausią draugą, įrėmus šautuvą tiesiai į burną. ir žmogžudys, ir auka su šypsena veide buvo. brrr. o mano šautuvas be kulkų buvo :( nieko. viename sapne aukai žirklėm miego arteriją sukarpiau.

tik vieną akimirką pasigailėjau, kad nenuėjau į chemijos olimpiadą. kai mama išeidama į darbą palinkėjo sėkmės. tokia kiaulė pasijutau, kad ji man sėkmės linki, o aš toj olimpiadoj dalyvaut net nesiruošiu... visus su ta olimpiada išdūriau. ir net nelabai gėda. žinau, kaltės jausmas vėliau atlankys. bet nieko. praeitais metais, pabėgusi iš lietuvių olimpiados, išgyvenau, išgyvensiu ir šiais.

Trečiadienio skaitiniai

  Trečiadienis - tai kaip ir Dievas trijuose asmenyse: vienas - dešinei kojai, antras - kairei kojai, kad šlubas nebūtum ir kad kelelis beveik nedulkėtų, o trečias...
  Once upon a time, už trijų jūrių, už trijų girių, жыли были ir visai gražiai sugyveno trys akys žmogaus kaktoje, panašiai kaip a ir b - šioks toks taikus meilės trikampėlis. Tarpusavy viskuo pasidalindavo, o ir žmogus laimingas buvo - dvi dieną stebi, trečia naktį sergi. Bet negalėjo Dievas tokios poligamijos savo tvarinėly stebėt, ir ištrėmė trečią akį. Iš čia ir kilo posakis: ,,Kur du - trečias nereikalingas''. Dėl to ir tikrą, celibatui atsidavusį šventąjį atpažinsi - ciklopas būna. Tuo tarpu raganiai, šamanai ir kiti eretikai vis dar gali džiaugtis trečiąja akimi. Ne veltui ir trečiajam broliui visur (ypaš trečiadieniais) sekas - vis šioks toks mu - ta - bor likutis.

tik vieną akimirką pasigailėjau, kad nenuėjau į chemijos olimpiadą. kai mama išeidama į darbą palinkėjo sėkmės. tokia kiaulė pasijutau, kad ji man sėkmės linki, o aš toj olimpiadoj dalyvaut net nesiruošiu... visus su ta olimpiada išdūriau. ir net nelabai gėda. žinau, kaltės jausmas vėliau atlankys. bet nieko. praeitais metais, pabėgusi iš lietuvių olimpiados, išgyvenau, išgyvensiu ir šiais.

Trečiadienio skaitiniai

  Trečiadienis - tai kaip ir Dievas trijuose asmenyse: vienas - dešinei kojai, antras - kairei kojai, kad šlubas nebūtum ir kad kelelis beveik nedulkėtų, o trečias...
  Once upon a time, už trijų jūrių, už trijų girių, жыли были ir visai gražiai sugyveni trys akys žmogaus kaktoje, panašiai kaip a ir b - šioks toks taikus meilės trikampėlis. Tarpusavy viskuo pasidalindavo, o ir žmogus laimingas buvo - dvi dieną stebi, trečia naktį sergi. Bet negalėjo Dievas tokios poligamijos savo tvarinėly stebėt, ir ištrėmė trečią akį. Iš čia ir kilo posakis: ,,Kur du - trečias nereikalingas''. Dėl to ir tikrą, celibatui atsidavusį šventąjį atpažinsi - ciklopas būna. Tuo tarpu raganiai, šamanai ir kiti eretikai vis dar gali džiaugtis trečiąja akimi. Ne veltui ir trečiajam broliui visur (ypaš trečiadieniais) sekas - vis šioks toks mu - ta - bor likutis.

tik vieną akimirką pasigailėjau, kad nenuėjau į chemijos olimpiadą. kai mama išeidama į darbą palinkėjo sėkmės. tokia kiaulė pasijutau, kad ji man sėkmės link, o aš toj olimpiadoj dalyvaut net nesiruošiu... visus su ta olimpiada išdūriau. ir net nelabai gėda. žinau, kaltės jausmas vėliau atlankys. bet nieko. praeitais metais, pabėgusi iš lietuvių olimpiados, išgyvenau, išgyvensiu ir šiais.

Trečiadienio skaitiniai

  Trečiadienis - tai kaip ir Dievas trijuose asmenyse: vienas - dešinei kojai, antras - kairei kojai, kad šlubas nebūtum ir kad kelelis beveik nedulkėtų, o trečias...
  Once upon a time, už trijų jūrių, už trijų girių, жыли были ir visai gražiai sugyveni trys akys žmogaus kaktoje, panašiai kaip a ir b - šioks toks taikus meilės trikampėlis. Tarpusavy viskuo pasidalindavo, o ir žmogus laimingas buvo - dvi dieną stebi, trečia naktį sergi. Bet negalėjo Dievas tokios poligamijos savo tvarinėly stebėt, ir ištrėmė trečią akį. Iš čia ir kilo posakis: ,,Kur du - trečias nereikalingas''. Dėl to ir tikrą, celibatui atsidavusį šventąjį atpažinsi - ciklopas būna. Tuo tarpu raganiai, šamanai ir kiti eretikai vis dar gali džiaugtis trečiąja akimi. Ne veltui ir trečiajam broliui visur (ypaš trečiadieniais) sekas - vis šioks toks mu - ta - bor likutis.

mu - ta - bor