Foje - Mėnulio veidas

tavo nuogas kūnas taškosi krauju,
nes prapjovus venas aš tave velku.
neilgai tu tversi, neilgai kentėsi,
nes toliau patempus aš tave nudėsiu.
tu manęs maldausi, kad tavęs gailėčiau,
kad tave bučiuočiau ir karštai mylėčiau.
bet ant viso šito man jau nusispjaut,
noriu aš šiandieną galvą tau nupjaut,
rankas nukapot, žarnas išnešiot,
tavo bjaurų kūną sumaitot,
ir pakast po žemėm, tegul jis ten pūna.
visa tai padarius jausiu malonumą.

Imsi a neimsi?
kurį imsi, klausiu? tai imsi? a neimsi? a? b?
ką imt? už ko? vieną ar abu?
kad jau nebėr ką imt, vėl "prateriojai".
imt, ir abu, ir greičiau. o gal vieno pakaks?
eit miegot, nieko neimt. šiandien neimt.

po truputį, lėtai lėtai jaučiu atklibinkščiuojančią laimę.
pažiūrėsim, ar nuojauta nenuvils.    gerai.  bus gerai.    turi.

dienelę kelias nuotaika jau nebuvo lyg iš bato spirta...
dabar vėl. ot koks mandagumas. tu pasiteirauji, kaip egzaminas sekėsi, o žmogus atrašo "šūdas". tu vėl guodi meiliausiais ir gražiausiais žodžiais, o anas atrašo "nu jo". kątik pamąsčiau, kad nelabai buvo reikalas vėl čia pradėt kažką daryt - lipdyt...
sh...

Nuotaika tokia, kad rodos kas iš bato į ją būtų spyręs. ir ne tik iš paprasto bato...
o likimas taip pokštauja (vėl), kad eilinį kartą pasijutau "soap opera's star". kodėl taip, kodėl? ir tada, kai jau buvau "apmiršus" aną.
eina sau.

o taip, ponia Kaze Vaidilute, parduok vargšę Magdutę.
išsirinkai ne tą, mat... juk tau reikėjo auksaspalvio retriverio, o ne labradoro. koks baisus ir gniuždantis skirtumas.

kaip plosiu, oi nestokosiu
dar plosiu - muset įsimylėsiu
:)

nauji metai - puiki proga pradėt viską iš naujo.
proga pradėt vedžiot šunį, sportuot, daugiau mąstyt apie savo poelgius...
tuo pačiu metu puiki proga ir mažiau save kankint.
tai va, pradedam jau.

Aš tolstu nuo tavęs, kaip tolsta laivas
Nuo ūkuose panirstančių krantų,
Po pirmo apsvaigimo išsiblaivius,
Aš viską kuo puikiausiai suprantu.

Aš suprantu, kad tam mieguistam uoste
Nebuvo laimės ir nebus, nebus...
Mane svaigino švelnūs tavo skruostai,
Neleido baltos rankos atsibust.

Iš tavo grožio raganiškų burtų
Man ir dabar išsivaduot sunku,
Aš dar ilgai galvosiu, kur tu,
Slaptai ilgėsiuosi pilkų akių.

Aš sau ilgai piktai išmetinėsiu,
Kad nemokėjau viesulu staigiu
Atlėkt, apglėbt tave, išnešt į šviesą,
Aptėkšti jūros vandeniu sūriu.

Bet tavo lūpose vėl šypsnys kreivas,
Beviltiškai vėl svetimas man tu,
Todėl ir tolstu nuo tavęs lyg tolsta laivas
Nuo ūkuose panirstančių krantų.

A. B.

***
Ateis Naujieji. Jie bus tokie patys: kažką gausim, kažko neteksim. Bet branginkim vienintelį šventą dalyką - meilę. Ir branginkim tokią, kokia ji yra. Nuoširdžiai sveikinu.