laikas neturi ribų......

....pagaliau vėl rytas......kaip žiauriai nekenčiu žmonių....nekenčiu bemiegių naktų praleistų šaltose naktinėse gatvėse.......kaip gerai vėl rytas....galesiu nors skarmalus išsidžiovinti......

.....už lango vėl lyja.....turbut todel kad nebegrįžčiau........

Išeinu ....tūkstantį kart šįryt išeinu...tais pačiais bepročių takais...išeinu...išeinu lyg niekur nieko pro atviras tavo duris, kurių užrakint nedrįsai ir nedrįsi.......išeinu tavo ir mano tuštėjančiom gatvėm į niekur.....kur niekas nelaukia.......kad tik galėčiau išsaugot .....prarasti....tave......palieku ...viską šiąnakt palieku.......dovanoju tau savo neramią ramybę........

....Kad taip nors viena  zingsni atgal ....kad niekada niekada nereiketu i prieki....kad nepavyti pasiutusio laiko ....kad negirdėti.....juk sirdis taip neramiai daužos krūtinėj... kad taip tyliai išėjus kad niekas nerastu...