pavėlavau į autobusą. viskas gerai, galima pasivaikščioti kokią stotelę. mikriuko vairuotojas pasitaikė draugiškas. šaunu. nuėjau į mokyklą. ką aš čia darau? norėjau pamatyt (rimtai norėjau) du žmones. miglutę (čia aišku) ir mikį. kodėl mikį? nes jis vienas iš nedaugelio normalių bernų mano klasėj. mikis šiandien liūdnas. uždėjau ranką ant peties, pabandžiau paguosti. jis niekada nepasako, kas jam yra. ką aš čia darau? čia visi tokie baisūs. tos merginos, kaip jos save darko. o mano klasiokės? į anksčiau jas nesigilinau. kas joms atsitiko? nebegaliu... ką aš čia darau? kartais atrodo, kad apsižliumbsiu. ką aš čia darau? baisu.

"Niekad gyvenimas nebuvo toks brangus kaip šiandien - kai tiek menkai tevertas." Remarkas

jaučiuosi kaip driežas su nurauta uodega. šaunumėlis.

viskas taip gražu, kad nors apsiverk ir suspardyk ką nors...

paukštukui surakinti sparnai. kada jis vėl pakils, nežinau. bet vėl tuščia. pagalvoju, kad tiek kvailysčių dėl to padaro pridariau... ir šiaip. anyway, mokausi iš klaidų.

jaučiuosi beviltiškai. praėjo 3 mėnesiai. todėl jaučiuosi dar beviltiškiau.

dzin