rožinė svajuko dramblionė :)

įkvėpti vėjo ir žolės
apakt nuo meilės didelės
paliesti žemę ir gėles
it mylimojo lūpas

klausytis paukščių ir lietaus
ragauti pieno ir medaus
matyti jūrą iš viršaus
kur baltos bangos supas

tuoj pražys kaštonai :)

mmm...

ši diena parodys daug ką. arba nieko.

vakaras nuostabus (labai gera skaityti, ak...), rytas nuostabus (gera netgi jausti, kad kažkur...), diena liūdna (negi tik vakarais galima...).

trūskta to besikandžiojančio juodo žmogio. nieko sau negaliu padaryt. negerai.

jei pamatytum žmogų, šokantį nuo tilto, ar jį gelbėtum?

kai būna liūdna, tik paklausia kodėl (o kartais nepastebi), neapkabina. kai tiesiog galvoju klausia kodėl liūdna. jei reikės pagalbos, paprašysiu. kodėl negali tiesiog apkabint. kam tie žodžiai?


jei pamatytum žmogų, šokantį nuo tilto, ar jį gelbėtum?

jei pamatytum žmogų, šokantį nuo tilto, ar jį gelbėtum?


viskas atrodo taip beviltiška. einu paverkt. liūdna.

tikriausiai šiandien verksiu. arba rytoj verksiu. arba poryt. o šiaip koks skirtumas? vis tiek niekam nerūpi. aišku, nusišneku.


man kyla klausimas. jei pamatytum žmogų, šokantį į upę nuo tilto, ar jį gelbėtum?