ir kodėl žmonės veda? kokios būsenos reikia būti, kad tikrai norėtum susituokti? jėzustumarija.

labai baisiai kosčiu

uodega yra katino uodega, o katinas yra mano uodega - taip ir duodamės po kambarį, sekmadienio rytas.

savo privalumus vyrai visada randa kaip panaudoti piktam.
patys žaviausi - patys pavojingiausi.
o vyrai be žavesio - išvis šlamštas.
tai ką daryt?

buvau čia atsliūkinus ketvirtą ryto

"Labuka, <> as dar naujoke. Spejo jau viena eilerasti istrinti, o kiek tavo istryne.?"

- aj nu gerai, nenaikinam tų viešų žinučių:)) bent yra iš ko pažvengt.

jeigu filmai, skirti intelektualams, rodomi vėlai vakare, tai kaip per dieną nusidirbę intelektualai gali juos žiūrėti? o jei intelektualai dienomis miega, o dirba naktimis, tai vakariniai filmai, vadinasi, rodomi jų darbo metu? kaip tada išeina: tikrasis intelektualas - tai bedarbis? ok, aš bedarbė, tai kodėl bežiūrėdama vakarinius filmus užsnūstu? o jei bedarbiams trūksta intelekto, tai kas gi pagaliau tuos filmus žiūri ir kam švaistomas brangus eteris?

ir vėl verdu negyvą paukštį.
o manasis (gyvas) žinduolis šildosi ant radiatoriaus.
idilė ir t.t.

švokšt švokšt, sakau, ar girdi, švokšt švokšt

kai katinas nurimęs užsnūsta man ant kelių arba murkia uodega apvijęs kulkšnis - jaučiuosi gera. daugiau niekada, bet tada - taip.