vaikštinėju iš proto
ten ir atgal

mieguista miegapialie rate

lietus iš pradžių šneka suomiškai
iš lėto iškilmingai aptakiai
kaip tėvas šeimai šventą dieną

po to lietus į katalikybę pereina
dorai bubendamas evangeliją lotynišką

bet tada
o jėzau marija
tas jau šauna iš itališko kulkosvaidžio
jau madona tampa kiaule
ir tu esi galvijas
ir pasaulis visas

aplink

paspringsta
nutyla

saulutė spindi šypsosi

(Knutas Skujeniekas)
(užsimaniau lietaus, tai užtai)

flanelės vystyklėlis širdžiai

atrodo kažkur žuvėdros klykia
um

praeitis grįžta šiltai

kaip sniego kamuolys nuo kalno

sugedęs telefonas

prieš porą dienų su mergom putojom: ir kam tie bernai reikalingi?!
šiandien einu, matau - dvi bobelkos 50-metės sustojusios bamba: i začem oni nužny, eti mužyki?!

tie amžini būties klausimai.

man tereikia kertelės