-Grietinele, meile, smilkalai..

-Netinka!

-Kodel?-surinku neramiai...

-Netinka...

-Kodel???

Uzdarai duris paskui save ir palieki mane viena...

viena su mintimis...

kazkur toli esnaciomis mintimis... Mintimis apie Ji... dabar jau apie Ji... Jis atsirado netiketai... is kazkur... Net nezinau is kur... Bet man patin ka apie Ji galvot... Patinka jaust ta ranku drebejima vos susitikus Ji.. Patinka!!! :)

-Kodel netinka?- vel klausiu.. Bet dabar taip, kad net visas daugiaaukstis nuskamba... Mama atidaro duris, nuzvelgia mane ir sako:

-Kaip tai kodel? Netinka ir viskas....

Dristu neigti si teigini.. Man nepatinka kai mama nomoka suderinti triju savaime suprantamu ir neatskiriamu dalyku : grietineles, meiles ir smilkalu... Juk tai taip romantiska...:) juk taip jauku..

-Tada visa kambari apstatom zvekem... Visas kambarys skendes ramioj zvakiu sviesoj...

-Man nepatinka zvekes!-vel surinka mama... Net nezinau kaip jai ir beitikti...

-Gerai, einu as sau.. Einu kur jus manes nerasit.. Iseinu pas savo mintis kazkur...- pasakau tyliai ir uzveriu duris..

-Ka sakei? Kazka burbejai?- paklausia mama, vis neramiai lakstanti po kambaris ir galvodama kur ka padeti... Juk sveciai atvaziuoja... O as ja kamuoju su savo mintim..

-Nieko,-pasigirsta is mano kambario.. Stoja tyla... Uzsidegu pora zvakiu... Jos tegu dega, o as svajingai ziuresiu i jas.. Man jos primins Ji... Ta, kuris gyvena kazkur..kazkur netoli..bet tuo paciu ir labai toli... Ta, kuris paverge mano sirdi... Ta, kuris istrauke mane is depresiju...

Uzdegu smilkalus.. mm... kaip kvepia... Begalvodama ka jam atsakyti i paprasta klausimuka - "Ar draugausi su manim?", atsigulu i lova ir uzmerkusi akis bandau sugaudyti mintis...

[b]Kruvinom ašarom verksiu... Lakstysiu po kambarį kaip beprotė... trankysiu galvą į sieną...

O tu pasedėk.. Tyliai... Tik nieko nesakyk.. Aš ir taip daug pasakiau... Tik išeidamas, uždaryk duris, kad pabėgusi iš čia nepridaryčiau baisesnių dalykų... Būk švenlus šiai beprotei... Bet neleisk jai per daug, nes ji įsidrąsinus, gali bala žino ko pridaryt...

Būk tu tik geras...

Gal beprotei praeis... Gal supras ką prarado, arba praranda... Gal ji atsitojusi ant namo stogo neišskleis rankų lyg sparnų ir nenuškos nuo stogo... Gal nepaims į rankas aštraus, didelio virtuvinio peilio ir nesuleis jo į savo krutinę... Gal nepersipjaus venų, nesiskandins vonioje... Gal nesusidegins kaip ragana, sušukusi : " Kam aš tau tokia reikalinga?"...

Viskas priklauso tik nuo tavęs...[\b]

gerai pagalvojus, ne as viena cia metoma ir vetoma...:/ ut, kokie jus bliogi(kai kurie zinoma) ... (:

Ir ka gi cia raso musu didieji rasytojai, kurie sugeba tik peikti?... nezinau... ir kazkodel nerupi...:/