Mano gofruota prigimtis... paplove saknis pavasaris... laikinumas ima virsu...

Alus atkišus...

Alus atkimšus...

Nors mane vadina ateistu
Bet JIS yra
Sulindęs į  knygų popierius
Į konservuotą poeziją
Nugrimuotą muziką
Nublizgintą dailę
Į trilitrinius stiklainius
Uogienės
Vyšnių kompoto
Marinuotų agurkų
Į ąžuolo drevę
Mano tuščio kiemo vidury
Suokia
Tauškia
Buitines pasakas
Atkišęs užpakalį ir burną
Jis duoda man geras ir blogas dienas
Sudedu į savo gardą jas
Šeriu
Girdau
Nukarpau nagus
Pašlifuoju
Prižiūriu
Kad negestų nepelytų
Kad žmonėms nesmirdėtų
Prie širdies vinim priploju
Ir viskas ... ganėtinai stabilu...

Dangus pavirto į rūką
Įsipynė į šakas
Ir liežuviu mazgoja paskutinį sniegą
Dabar reikia tik mėlyno apelsino
Nuimti pilkšvą sielos bliuzą
Pragręžti skylę širdy
Kad įvarvėtų pirmieji saulės lašai
+
Sutvarkyti knygų lentynas
Nuvalyt dulkes
Paklausyti širdį veriančios muzikos
Užsipilt vyno ant lūpų
Pabučiuot svajonių merginą
Ir tada bus
Didelis
Didelis
PAVASARIS
Ant rankų
Ant akių
Ant savo žemės

"o tu istrauk istrauk zuveli tu maza... rasi piniga..." dideli maza ... pavasaris isgimdytas !

[i]pasiutusiai skauda galva... [/]

"Rukas virs Vilniaus
Smogas virs Londono
Muse virs sudo" grazumas neispasakytas