Siandien silta...silta ne tik man vienam...

Girti balandziai iesko kur isgert,nuleide snapus i pilka pelke,su nekantrumu laukiu augancio kovarniu kovo mirties, kad neislestu grudu is pavasario panagiu...

Aleliuja mano tiesai...

Snieguotas veidas griztant i savo maza nama su dideliu dideliu radiatoriumi...siandien taip, o kas bus toliau...nezinau..turbut puga, bet man patinka...siaip...

Kazkur groja jausmais simtarankis vejas, ne motais jam, kad skauda man krutine...ir tegu... visvien as jo nenugalesiu...

Sutikau save ant smelio...zaidziau akla berniuka... ir panorau but zmogum...