Sparnu suvirpintas
susniokscia oras.
Kalnu virsunes vel
kazkur zemai...
Ir ziedlapiais
nubales sodas,
kastonu zvakemis ziedai...
Alyvu kvapas,
smilkiniu baltumas,
zvaigzde danguj,
aukstai aukstai...
Pazistami, malonus zodziai....
Tai vis svajone mano nerami..
Vel nesa jos
melsvi sparnai...

kvapas...




...judesys


jausmu nusliūkins.



Palikęs tučią pėdą



gipso grindiny...





žodis- šukė,

  skiautė - rašalas nubiręs


ir tik dulkės mažas kmynas


tyliai šnerves gomuriu nuguls...


tik šis kvapas judesiu nusliūkins,... Tik jis...

kvapas...




...judesys


jausmu nusliukins.



Palikes tuscia peda



gipso grindiny...





zodis- suke,

  skaiute - rasalas nubires


ir tik dulkes mazas kmynas


tyliai snerves gomuriu nuguls...


tik sis kvapas judesiu nusliukins,... Tik jis...

kvapas...




...judesys


jausmu nusliukins.



Plaukus zalia rasa apibers


ir tik kmynai patvory,
primins kas dejosi pirty

....




Pasiliko....


....


Nebe


        Žadėjo....

Is ciaupo siandien ir vel lasejo vanduo... Primindamas laika. Vakar ir vel buvai salia... Barnis ir neskanus nesutarimo tvaikas... pekelusi ranka, apciuopiau dykuma... siandien lovoje nera taves, kaip ir kasryt, bet su tuo sunku apsiprast. Tyliai nuslubcioju link virtuves, rastelis prisektas prie saldytuvo... numestos vidury kambario kelnes, kuriu "klesnes" vis dar slapios... Siandien ir vel priskynei man zibuciu.... Peleninej palikai savo lupu kampucius, begedis... Taciau dumai jau issisklaide. Ciaupas varva vis, laselis po laselio, lyg specialiai tampydamas nervus, bet tu del to ramus, zinai man visai patinka tai, tas krislas, tyras... Taip, jame ka tik suzaide vaivorykste... Mhm, gramafone uzdejai musu sokio daina, taciau visa gaivu ryta nutraukia beviltiskas telefono cypsejimas--- zinai, as visad nekeliu ragelio, isivaizduodama tava veida gaunanti kiekviena PYP signala... Mh, snieguoles kvepia, o tavo kareiviskoj unifornoj vis dar styro vakaryksciai "apklostyti" varskeciai... Nuzvelgiu rasos lasus, senaji ciaupa ir slapias kelnes, kurios sendien keliavo geliu... Taigi, telefonas nutilo, o as jau monsardoj su kavos puodeliu...

Sugavo -  nepavyko
Pabirusį akordą
Ir mažą tylų chordą
Palikom paslaptį...
Taškelių magijos neliko,
Identiškų pirštų dėmių
Pakilo rūkas, Tau ant pliko
Labirinto alėjos vaiskumų.

Sukilo audra mintyse.

Pajutus pleškėjimą gyvenimo,
smogą ir smalkes barnių.


Nebeatradusi
kvapų, lalautojų, giesmių...


..nebepajutusi
nemiegių nerimo naktų...




tiesiog tyrai pasikorusį ant prisiminimų, alėjų ir dėmių....



Taip ir neišgėrusį arbatos aviečių kambliukų verdamų...


Nepabučiavusi rankų švelnių ir pirmą kart nenušypsojusį iš savo Gerųjų paskatų...

&***
......
.    .
  .  . 
  .    .
.    .     
.....