Sukilo audra mintyse.
Pajutus pleškėjimą gyvenimo,
smogą ir smalkes barnių.
Nebeatradusi
kvapų, lalautojų, giesmių...
..nebepajutusi
nemiegių nerimo naktų...
tiesiog tyrai pasikorusį ant prisiminimų, alėjų ir dėmių....
Taip ir neišgėrusį arbatos aviečių kambliukų verdamų...
Nepabučiavusi rankų švelnių ir pirmą kart nenušypsojusį iš savo Gerųjų paskatų...