- viskas arba nieko -

nes trupinukų negana.

juk žinai.

stay positive
stay positive
stay positive

arba- - - -

"we have no problems - just challenges"

o 2ad. ir 4ad.- - - -

'vidinė šypsena'


ir - once again -

STAY POSITIVE, Just.

Nes jeigu kas nors išvažiuotų į Afriką gelbėt badaujančių vaikų ar padėt vargstantiem - juk išgyventum. Kad ir "pakrypus", bet išgyventum.

Ne to jau buvo.



positive
positive
positive


*kiss*

{all-the-time}

įtariu, kad Murakami griežia ant manęs dantį, nes "Avies medžioklė" taip ir liko gulėt šalia vonios/šalia lovos ir t.t. ir pan., kai ranka kažkodėl pasirinko Guillaume Musso knygą. Ir žinokit Guillaume Musso labai gražiai pacitavo Merlin Monro:

"Sėkminga karjera - nuostabus dalykas,
bet šaltą naktį prie jos neprisiglausi."

jei labai tiksliai, tai google'as sako:
"A career is wonderful, but you can't curl up with it on a cold night."

Sutinkat?

Aš sutinku. Nes šiaip jau, kai pasvarsčiau prieš kokį mėnesį, kokie du dalykai svarbiausi gyvenime - prioritetai sukrito taip, kad apie karjerą nepamąsčiau. Aišku, jeigu gyvenime pavyksta dar ir mėgstamą darbą prie pagrindinių gyvenimo gėrybių turėti, tuomet viva la vita!

Šiaip jau R., tu labai teisingai mąstai. Reikia prie jūros. Nes, kai dabar prisimenu, kaip mes 'deginomės' po debesėliais ir kaip tu bandei 'prisliūkinti' su klausimais 'ar tu mane myyyyyyyyyli?' (net kai rūsčiai pažvelgdavau, po sekundės tapdavo neįmanoma net apsimest, kad 'nemyyyyliu') ir kaip mes baidėmės nuo širšių gigančių, kaip gėrėm viskį (ar romą?) Klp. centre ir žiūrėjom juokingas komedijas, kaip St. iš mūsų juokės ir sakė 'visai jum gal jau?' tai tada galvoju, kad taip - ten yra mūsų erdvė, mūsų laikas ir mūsų gyvenimas. Kur atsiribojam.

Beveik taip, kaip sugebu atsiribot, kai skaitau knygas.

miau;)

kažkas labai labai keisto vyksta.
dideliausias ir blogiausias keistumas prasidėjo 4ad.-5ad., kai supratau, kad atsinaujino galvos nervų uždegimas. P. man kaip DIDIS GYDYTOJAS konstatavo kokia čia priežastis TIKROJI..:P lyg pati aš to nežinočiau.
anyway, susiparinau, susisukau kaip vijurkas ir 5ad. nulėkiau į Kauną (nes reikia kažkaip gelbėtis, uuuch!)

taigi taigi. ir diena buvo toookia katastrofiškai sunki, kad kai man teko susidurti su kelių polcija ir trumpai padiskutuoti teleofninių pokalbių mašinojei bei diržų segimosi ypatumais Kaune, buvau ant unstable 'nuprotėjimo' ribos..todėl reikėjo pamatyt, kaip persimainė mano veidas, kai iš gerb. k.p. darbuotojo išgirdau 'o Jūs pažįstate tą-ir-tą?':))) šita istorija yra verčianti iš koto.
nes kokia tikimybė, aaaaaaa? ir kaip jis mane atpažino apskritai?:)))

anyway...vairavau per tamsiausią autostradą ir galvojau KAIP smarkiai pasiilgau kelionių. kad ir po LT. todėl reikia sukti planą K ir kuo greičiau dumti prie-jūros;) R., ar tu girdi, ką sakau?:P

paskui labai stengiausi not-to-have-another-one-wild-weekend, nes gydytoja sakė 'nu gal pailsėkit, ką?'
tai labai stengiaus ir net, kai P. ir R. netikėtai įgriuvo į namus su DIDŽIUUUULĖM vyno taurėm (nes kažkada suvaitojau, kad tokių nežmoniškai noriu ir neturiu), mane taip pribloškė, kad nebeturėjau žodžių:))) ir net atsispyriau begaliniam norui ką-nors-padegustuoti;P

per šį savaitgalį dar teko prisiminti mano MALONUMUS ir nioliktą kartą sutikti su tuo, kad dievinu PUTŲ vonią:) pradėjau skaityt naują knygą bemirkdame visokiuose tobuluose bubble gėriuose šiltame vandeny:)

ir galvoju iš kur manyje atsirado tiek valios? chm? net nesiparinu. nors nerimą jaučiu begalinį. bet čia labiau dėl chaoso ir neužbaigtų darbų, o dėl kitų dalykų jaučiuos stabiliai. gal tai ir yra TOKS jausmas, kai atrodo, kad vis tiek viskas bus gerai. na kai TIESIOG tą jutimiškai žinai, nors visi draugai man pasukiotų pirštukus prie smilkinio ir pasakytų 'baik čia kliedėt, pati žinai, kad tai nesąąąąmonės'..

anyway 5ad. naktį kai žiūrėjom į Bono per specialius akinius (garbė jums, fizikai, už tokį didį išradimą!) kartu su juo dainavom ir visaip vieni kitus juokinom, tada man atrodė, kad kažkur lūpų kampučiuose vėl nusėdo laimės-dulkės.

ir nors neramu dėl minėtų dalykų, bet ramu, kad dar sugebu atsipalaiduot. aišku toli gražu ne lengviausias metas ever, bet I'm sure - I will survive ir P. šiandien telefonu netgi pareiškė, kad jam 6 a.m. einant namo iš Sattos pasijautė, kaip 'šyla oras'. Gerai, kad susilaikiau nepasakius, kad jam VAIDENASI:)

na bet gerai. GERAI. tebūnie;)

p.s. gražiai pašaukim pavasarįįįį:]

turėčiau kažką parašyt apie tai, į ką užmečiau akį. bliamba durna buvau, kad užmečiau, nes pamačiau, ko visai nenoriu matyt ir visai man NEĮDOMU.

esu sužavėta tuo, kaip viskas praeina. dar metų nėr, o taip giliai viskas px dėl to;P

bet muziką jūs grojat gerą. ir aš visada buvau muzikofanė. tai va. o visa kita --- pyp pyp pyp

:))

per metus mano gyvenimas apsivertė ne vieną kartą. ir dabar atsivertė į keistą stadiją, kur kažkaip visai gerai. nes jeigu važiuoju paryčiais per centrą (iš vieno d. į kitą) pagalvoju apie KAI KĄ ir man pilvo srity (cha cha cha) kažkas "apsiverčia", tai oo:)

drugelio_manija.

Mano bendradarbis A. (ne vienas A. pas mus yra, bet čia whatever) man griauna visą mano 'suvokimą' apie vyrus:) ir tai, kad jie negali būti TOKIE RŪPESTINGI, tokie atidūs, tokie geri ir tokie TOKIE!
tada jis klausia ar yra tobulas, sako kad nėra ir visaip juokaujam apie tai, kaip ir ką jis daro. paskui nejuokaujam, nes aš ŽAVIUOSI:) ir gražiai apkomplimentinu:) aišku jie dar mane parina, kad buvau alaus-davėja. nu blyn:) tipo ką?
man drugelio-manija buvo. atrodė:)) (čia tokia pasiteisinimo stadija)

jei for real tai dabar svarbiausia A. gimdymas (nes jau greit-greit) ir Ž. vestuvės. Nors toli, bet UAU:))

kol kas svarbiausia others stuff.

užvadinu bele-kaip, nes jau nežinau apie ką aš čia vis rašau. R., tu sakai kad nesupranti, kam iš viso tai reikia daryt, o aš po to va pakapstau kokius senus įrašus ir iš naujo į juos taip OOOO pasižiūriu:) šiandien toks pasižiūrėjimas atsirado, kai radau dnr. įrašą 2007-09-06 21:17 (bliamba kaip seniai, atrodo..nors viskas visai arti! ir kaip greit bėga laikas!!)

Walter Sparrow: "There's no such thing as destiny. There are only different choices. Some choices are easy, some aren't. Those are the really important ones, the ones that define us as people".

{geriausia citata iš "The Number 23"}

Dabar jau nebepamenu net kas ten per filmas buvo. Bet mintis manau labai teisinga.
Labai apie mano gyvenimą šiuo metu.

Mąstau apie du savo darbus ir žinau, kur juose reikia kažką pabaigti arba kažko nepabaigti. Dar žinau, kad ne likimas mums siunčia kažką, o mes patys renkamės kaip-kur-ir-ką. Net kai sakau, kad aš esu tik-emocijos - suprantu, kad visai nebūtinai, nes nemažai dalykų tikrai logiškai suprantu:) Bet nebūtinai aš noriu toliau į juos gilintis. Aišku, jei nesigilinu, tai tik laikina. Vis tiek man pirštu bado gyvenimas į tas 'skaudančias' vietas ir reikės su jom kažką daryti. Anyway bet kokios patirtys LABAI Į NAUDĄ.

Ohhh tie mano darbai. Reikia labiau pradėt gyvent SAU. Na bet aš jau neseniai kažkuriam įraše minėjau, kada taip būna..

Kalbu abstrakcijom:) Gal po to skaitydama šitą rašliavą jau nesuprasiu ką čia turėjau galvoj, nors manau viskas čia pakankamai aišku.

Šiandien buvau griežta ir liepiau P. pagaliau (KIEK GI GALIMA priminti?!):) paimt bilietus:) AAAAČIŪ, kad paėmei;) ta proga 5ad. naktį eisim į U2 3D video koncertą Vingyje;)

LAUKIU LAUKIU LAAAAUKIU!!!

dar noriu miau-goti daug daug.

ir galvoju apie tai, kad vakar baro meet'as buvo grand-giliai-kapstantis..ir kai A. sako apie tuos dalykus, į kuriuos KASDIENYBĖJ sukrenta meilė (pvz. kai PER MIEGUS tave prisitraukia arčiau ir apkabina stipriai stipriai) aš tikiu ir pasitikiu. dideliu mėlynu dangumi. ir kad bus 100 kartų (o gal net nepamatuojamą daugybę kartų) geriau negu buvo.

nes niekas nesibaigia be reikalo.

o nauja ateina.

tikrai ateina.

kai (kad-ir-trumpam) nustoji atsiminti, kad lauki.

stop wasting
start living
decide
now

arba gerai sakė Cecelia Ahern paskutinis sakinys knygoje
"O kol kas tiesiog gyvens".

viskas yra taip toli ir taip arti.

"life is like a box of chocolates - you'll never know what you gonna get"

ir kai viskas yra TAIP, - atrodo, kad 'I don't have all the time in the world' (priešingai nei tu man sakei, kai buvau septyniolikos).

reikia neapsiriboti 'kol-kas-tiesiog'.

bet nuo per didelio mąstymo antra diena skauda galvą:) gal vis dėlto GYVENTI?

Šiandien prisimenu ir galvoju apie daug keistų dalykų...
...apie tai, kaip vėlavau į darbą iš Stingo koncerto, kaip pasiklydau metro ir bandžiau susirasti pagalbą, kaip IŠ TIKRŲJŲ PAvėlavau ir stengiausi apsimesti, kad aš ne-euforijoj.
Žiūriu į savo rankas ir matau –iausią žiedą (na gerai jau – šiemet jis labai konkuruoja su J. dovanotu, nes TIKIU ir reikia pradėt pratintis:)..juokas. IŠ TIKRŲJŲ sakė, kad jis turi PADĖTI. Taip ir jaučiuosi. Nes tai J. dovana. Ooo;) mmm), tada prisimenu juoduką, kuris atsitempė visą lagaminą papuošalų ir pažėrė ant counter‘io.
...galvoju apie Rachel, kuri niekaip nesuprasdavo, kaip galima nenorėti all-wild-things ir kaip gali kažkur kitoj pasaulio pusėj būt-troleibusų. Apie metalo ir roko koncertus. Apie terasą. Apie vyno taures ir save ant laiptų. Apie tai, kad be savų draugų ir šeimos – neturėdama nieko – tik didelį mėlyną lagaminą ir keletą dolerių – JAUČIAUSI LAISVA, IR KIEK ĮMANOMA LAIMINGA. NES BUVO GALIMA NIEKO NESITIKĖTI.

Nes nereikėjo svarstyt, ką sakyt visiem, kurie kviesdavo į pasimatymus, merkdavo akis, ateidavo kasdien, adoruodavo, sėdėdavo ištisas valandas, maldaudavo, kad ir aš prisėsčiau šalia, ir glėbiais žerdavo ‚arbatą‘. Net siųsdavo elektroninius laiškus su romantiškiausiais pasaulyje motoroleriais, skirtais TIK MAN.

TADA tvirtai viską žinojau. Net, kai Ž. Labai rimtai savo pačiom pačiausiom akytėm žiūrėdama į manąsias paklausė – tai liekam?



Pritariu G., kad man, kaip ir jai – taisyklė su rašymu galioja. Kuo daugiau rašau – tuo labiau tai byloja apie tai, kas darosi. Tai, kas darosi, nereiškia nieko gera. Kita vertus – tai reiškia gerokai GERESNIUS DALYKUS, nei dalykai, kurie buvo tokiu pačiu metu pernai. Galima sakyti, kad šie metai prasidėjo ŽYMIAI geriau nei praėję. Net kai man daugiau nei pusė mano life-stuff šiuo metu visiškai-nepatinka.

<nukrypimas>

m. šiemet gavo orchidėją per Kalėdas. O aš galvoju, kad visą gyvenimą to laukiu ir nesulaukiu:) jau šimtą kartų ne vienam žmogui sakiau, kad noriu orchidėjos vazonėlyje – ir nieko. Visi ir toliau man dovanoja saulėgrąžas (žinoma tik rugsėjo 13ą)...;p
...jau beveik nepamenu, kada esu gavus gėlių be-progos. Žinoma meluoju, nes kaip dabar prisimenu, kad tai buvo 2007ųjų rugpjūtį (ane?). {okok, manau buvo ir kažkada po to} Pasakyčiau tiksliai, bet įtariu, kad ištryniau TĄ svarbiausią D. žinutę, po kurios atsimenu viską. Ir, žinoma, atsimenu, kaip dovanojai man didžiausią PASAULYJE EVER mano mylimiausią saulėgrąžą. Kurią TIKRAI atsiminsiu visą gyvenimą. Ir nors šiandien sakiau, kad buvai blogiausias ir visoks-koks, dabar galvoju, kad buvo tokių didelių gėrių, kuriuos taip išstūmiau, kad net nebesapnuoju. IR GERAI. What‘s gone – has to be gone. Aš iš tų, kurie nebraido po upę ieškodami kažko-nauja. KAM?

Labai klausau Pulp‘us. Čia again&again. Kad baigčiau nesąmones. Ir patikėčiau Jarvis Cocker‘iu, kai jis sako ‚I‘ll be around..<...> oh it‘s turning me on‘ ir t.t. ir pan. Seksualusis Jarvis mane visada gydė nuo neseksualių ‚debesijų‘.

...dar galvoju apie Las Vegasą, facebooke įmestas L. fotkes ir jų road tripą po grand canyon‘ą. Ir apie tai, KOKIOS TAI NUOTRAUKOS. Galvoju apie ‚mishapes mistakes misfits‘ (apie kuriuos vis dar traukia tas pats Jarvis)...ir apie tai, kaip negaliu pozityviai priimti nei vieno pasakymo, kad esu-magnetas. Dėl to, kad matyt turėčiau gauti kažką panašaus į kilogramą ‚karvučių‘ saldainių (kaip septyniolikos)..kad vis dėlto patikėčiau mažiuku gėriu. Ir galų gale suprantu, kad jokio mažiuko gėrio man negana. Prisimenu, kaip ŠMC‘e laikei mano ranką ir sakei visus dalykus, nuo kurių man stojo širdis. VA_TO_TAI_TIKRAI_PASIILGAU. O visa kita – ‚nothing really matters‘, kaip pasakytų Mercury betraukdamas Bohemian rhapsody.

Šiandien mano top favorites sąraše – L. ir netikėtas vakarinis skambutis. :*

Ir galit nebeskaityt mano tokių dnr. Čia aš savo siūlų kamuolius narpliojuos. Nieko-įdomaus. Nieko-nieko. Net pažiūrėjus pro užuolaidos kraštelį nesuprasit – ką reiškia, kai miegu su šypsena pasidėjusi šalimais telefoną.

Gal vėl reiktų pradėti rūkyti?

IŠSIGANDOT?:)

No way. Geriau krisiu į kitas priklausomybes. JUST COME.

COME.

Iki darbo pabaigos liko 53 minutės. Šiandien taip norisi miego, kad jau nieko neliko, kaip tas minutes greičiau skaičiuoti. Žinoma aš gal ir neteisingai elgiuosi, kad dienomis dirbu, naktimis dirbu, paskui vidurnakčiais trankaus po centrą, kol pasiekiu savo rajoninį užkampį, tuomet pamiegojus keletą valandų vėl keliuos, atburzgiu į ofisą ir sėdžiu visa knapsėdama ir bežiūrėdama į savo 5 drambliukus ant stalo {kas nors padovanokit dar du, deal???};P

Šįryt nubudau sunkiai, bet gan džiaugsmingai (jei galima taip pasakyti), nes nesapnavau kažkokių nesąmonių (o jei ir sapnavau, tai nepamenu)..;p

Vėl grįžo ir užvežė tas jausmas, kai nesinori nieko daryti tik šokti į lovą ir skaityti. VEŽA. Kadangi dirbu 2a para, tai per šitą laiką nepaskaičiau nei vieno skyriaus ir visą laiką apie tai svajoju:) CRAZY:D

Vis dar noriu sniego angelų ir prisimenu kaip kažkada (bliam, jau seniai - - PER SENIAI) voliojomės pusnynuose prie Trakų pilies:))

Kartais žmonės skundžiasi per dideliu buvimu namie, o aš jaučiuosi absoliučiai „vilkelio-stadijoje“. Ir galvoju ar tikrai ji kada nors baigsis ar čia toks-jau-gyvenimo-būdas. Dabar sau sakau, kad nėr daugiau ką veikti, tai dirbu. Šiaip būna kartais, kad susikoncentruoju į visiškai kitus dalykus:) Čia prisiminiau A., kai ji sukrito su A. į glėbį ir visur vėluodavo arba apskritai nebeidavo:) Iš pradžių pykdavom, o paskui nusprendėm, kad labai teisingai daro:) Nėr čia ko. Jei gali rinktis darbą arba voliojimąsi su mylimu žmogum po antklode, manau tik idiotas rinktųs patys žinot ką;P

Naujiems metams gavau GERIAUSIĄ dovaną iš E. (nors ji to net nenutuokia):) O gal ir nutuokia:P Jau atsispausdinau ir į kasdien tampomą užrašų knygutę įsidėjau. Tegul tik pabando man koks niūrios nuotaikos debesėlis slinkt ant širdelės – tuoj aš jam!!! :) Jaučiuosi kaip Ksena, įgijus nerealių galių. Reikia ištaisyti viską į-gera;)

O 2009-ųjų horoskopas man irgi pranašauja visai neblogus dalykus ir tikrai geresnius metus nei 2008.

;)

Kartais prisimenu Veneciją. Ir begalinį norą ten nuvažiuoti. Plaukti gondoloj. Bet šalia savęs tavęs nebematau. Matau kažką nekonkretaus..(čia kaip tame mano –iausiame sapne, kur pasirodei ir niekaip neįžiūrėjau veido).
Taigi, WELCOME:)

A. vakar buvo labai geras ir parodė šitą zaičiką:) įsimylėjau per sekundę;)

http://stereogum.com/v/WxuRPhLppD15A

O dar mano mylimoji Alisa...mmm;]

Kažkur skaičiau, kad mano horoskopo ženklo mergaitėms labai patinka, kai jas staiga neva ‚pagrobia‘ berniukai ir veža ‚į pasaulio kraštą‘. Taip taip, gaunate 100 bonusų su tokiais „aš prie tavo namų, išeik, laukiu“.
Ką? Negali? Nieko nežinau, laukiu gi:)

O dar didesniam išviliojimui užtektų karamelės :D:D

Kokie vis dėlto įdomūs dalykai.
Ir ant mano spintelės padaugėjo angelų.

O savo frazę, kurią kažkada ištariau labai šventai ja tikėdama – „esi geriausia, kas man nutiko per visą laiką“, laikau labai naivia. Ir pritariu E., kad let‘s see what happens next. Pamenat, sakiau, kad čia jūs tik žiūrovai. Aš pati jaučiuosi kaip žiūrovė. Įsukta į veiksmą, bet vis dėlto žiūrovė. 3D čia.

Ir I choose to live differently. Na nors truputį:)
DAUGIAU POZITYVO. Ir dar daugiau muaaa************

Kiekvienai kūno ląstelei.

Sveiki, fantastikos mėgėjai!

Šiandien neaptarsime filmo Betmenas, bet aptarsime mano sapnus... kaip manot, su kuo reiktų susitarti, kad 2009-ais nesapnuočiau košmarų??? Į ką čia kreiptis? Šiąnakt sapnavau kažką iš serijos ‚žinau ir jau matau, kad tuoj – apvogs, nužudys‘ ir KUR ČIA PASISLĖPUS??? O labiausiai užknisa sapnuoti ir suprasti, kad čia tik sapnas..na maždaug – pusiau pabundi, pagalvoji ojoj, zuikuti, čia tik sapnas ir nori toliau sau miegoti, bet vis tiek tęsias kita durno sapno serija..
O čia Merfio dėsnis, kad kai miegu viena, visada man tokios nesąmonės būna?:) Kai turėjau ką apsikabinti šalia, tai tik fun ir easy dalykėliai sapnuodavosi. Nu blyn! Kažkaip jau nebejuokinga, kad kai sapnuoju košmarus, galiu tik naktiniais sms‘ais pasiguosti su tuo, kam tikrai rūpi. Na bet dabar jau nebe.. :p whatever..:)

Geriau jau sapnuočiau kokius juokingus ar crazy‘ovus dalykus, kaip kad Popiežius (arba S. - mot.g.);) Nors čia irgi..jau kaip ji sapnuoti moka tai oooo:)) Absoliučiai neįtikėtini dalykai:P

Vakar skambinu P. – sakau kaip tu, ką tu. O jis man sako – o tu kaip. Sakau „tik norėjau pakalbėt su kažkuo, ką myliu“. Klausia „kas yra?“ Sakau „nieko neklausk, nieko“ Ir gerai, kad neklausia ir kalba ir juokina ir sako EISIM LĖKSIM UŽKARIAUSIM! :)

O dar – AČIŪ už vakar, kad ir virtualią realybę, bet tokią, nuo kurios pagaliau tikrai palengvėja..

Ir jau ne pirmą rytą kelyje į darbą radijas man groja:
http://www.youtube.com/watch?v=zt10ydFdUQc

labai juokinga dainelė:)

geros jum dienos, mano Mikės pūkuotukai! O man palinkėkit geros 24 val DARBO paros. Nes būtent toks bus šitas trečiadienis..