Kaip kažkada, ir vėl, labai stipri juoda kava bei tamsi naktis... Ryšys?

Jei galvoti, kad gamta turi kokių tai ketinimų, tai ir menkai mąstančiam turėtų būti aišku,  kad  jie tikrai ne žmogiškos prigimties...

Tik, kaip bebūtų,  dar nei vienas nesugebėjo  ir nesugeba atšaukt  likimo.

Koks nuosprendis žmogui, užmušinėjančiam laiką?

Post Scriptum

Paskutinis žodis

na dar iki 02.19, paskui tikrai tikrai ... :)

įdomu, už kokias nuodėmes man  vos pravėrus "Rašyk" duris, jos ir vėl prie nosį užsitrenkdavo. Ir taip  ne vieną dieną. Kam nuodėmes išpažinti? Prieš kurį atgailauti :?

https://www.youtube.com/watch?v=kF15-FwoWns

Išvysiu mintis  palakstyti laukais
pasisemti nakties ramybės.

Nuoskaudos.  Nekaupkime širdin to šlamšto.

Pro mano langą žiūri laikas, erdvėje pasiklydęs.

Sako, kad laimingas žmogus niekad neįskaudins kito.

Nuo mažens man  įdomu stebėti žmones. Bet ką. Kaimyną, išnešantį šiukšles, močiutę, maitinančią paukščius, vaikiną laukiantį  draugės ar senolį , sėdintį ant suoliuko.  Bet ką ir bet kada. Kodėl?  Kai žmogus nežino, kad jis stebimas, jis tampa savimi. jis elgiasi taip, ko niekad nedarytų, jei tik žinotų, kad Tu jį matai . Jis -nuoširdus, be kaukės.  Tai pats gražiausias vaizdas. Tokiu metu norisi sustabdyti akimirką. Tokiu metu aš dažniausiai šypsausi. Dažnai, jei susitinka žvilgsniai, šypsena pasidalinu su jais. Patikėkit, tai užkrečiama, net kai žmogus piktas ant viso pasaulio.
Šį kartą šypsausi Jums, mane aplankiusiems.
Pasidalinkite su tais, kurių aš neaplankiau.      :)