Kaip keista....
Svajones issipildimo paliesti mes prarandam pacia svajone tas dziugesys  uzpildo erdve tik gaila kad mazyte abejone ir elgesio padariniai sugriauna busima svajone toks gumulas uzspaudzia gerkle kai nei maistas nei karkalai nebeina nei vidun nei isoren belieka tik rugti jau susikaupusiom sankaupom svarbu nieko nebijoti ir tiketis baviltiskai puoselejant menkiausia vilty kad kadanos kasnors pasikeis ...
labai nemiela pasidaro gyvet kai tobulieji akyse praranda tobuluma tereikia tik truputi pabendraut
protingi zmones sako visos pabaigos tai naujos pradzios ... padek man Dieve patiketi tuo kas ligi siol man sitaip svetima padek atrasti tai nuo ko tiek laiko  jau slapstaus

Mazos mergaites ir mazi berniukai greiciausiai yra mazi zaisliukai..
leliu gyvenime prasideda zaidimas kai mergaite yra princese o berniukas tampa princu .siam zaidime jausmai apsaugoti nuo pabaisos zmogedros ir veiksmas vyksta zaidimu aisktelei... likimas turi varpeli tam jei iskiltu gresme kovai tam kad isaiskintu kas teisus o kas klysta visi turi but draugais ir narsiai laukti karunavimo ..
berniukai turi ginklus karui ir tai yra butent tai ko jie istikro laukia.. mergaites saugo savo barbes oluose sakydamos kad tai kudikiai.. berniuku kelnes stiprios ir kietos mergaites ispraustos i kartuno rubus
princai yra dzentelmenai o princeses yra pagrindinis tikslas

jie puikiausia zino kaip reikia zaisti jie zino tiksliai ka pasakyti todel kad juos ikvepia draugyste ir konkurencija

mazi berniukai mazos mergaites zaidzia vaidmenis maziuose pasauliuose mazos mergaites ir mazi berniukai kaip mazi zaisliukai...

princas nori princese kad ji stebetu jo kovas ji sako kad negalvoja kad tai teisinga bet jis jei nori irodyt kad ji turi laimes bendraut su nugaletoju

Maži vaikai žvėrių akim ateina čiulpti mūsų kraujo jie kaip uodai palaipsniui leidžia užkratą kad mes gautumėm galą susmeigia savo geluonis mum po oda ir vis dar reikalauja keršto ak tie maži vaikai nevidonai, tironai niekina mus žlugdo ir lieka teisus kai jie šale pakvimpa pralietu krauju
Kaip keista ir mes kažkada buvom tais tironais ir atrodėm sau teisesni nei bet kada po to...
Mylėkim tuos mažylius ,puoselėkim,  girkim gaukim ko nusipelnėm tai juk ateinanti karta tokiu pat despotu kaip mes...

na ir kodel visi mes suknisti materialistai kodel mes sitaip priklausomi nuo materijos .... viskas suknista materijos per maza nieko nieko negali net ikvept....

vertybiu nebeliko vien materija... o kur morale ir estetika..surealistinis pasaulis uzknisa ironijos ir pesimizmo sanplaika jau trugdo egzistuot ...

kokie mes naivus indinidai vis kuriam savo savo buitine materija vis dedam po kortele i savo kortu nama kol viena padesime per daug ir ... cha namas subires isisklaidys o tada ir degradacija prie slenkscio ... mes nieko nepakeisim tik darkart pasuksim mitybos rata ir vel viskas nuo pradinio tasko ar gi nekeista tu valgai ji jis valgo tave
ikvepiam iskvepiam nebeikvpiam....

baigta...



na atsibuskit pagaliau
patapkit medzias rudeninias nuogais nuogais be fotosintetinaciu lapu

Noriu noriu noriu noriu noriu gyventi noriu gyventi laisvai noriu noriu noriu but savimi noriu noriu noriu noriu reketi manes noriu tureti jus noriu but dalimi to begalinio zmonijos torto ir man nesvarbu kad tai tau nerupi

klaidos klaidos vis tas neatidumas

paskutines laisves akimirkos ir ir vaisingi metai tikiuos nepersioleisiu  siaube as bijau atsakomybes bijau suvokst kad mano valia dar silpnesne nei as manu keista noriu viko ir noriu greitai bet bijau bijau rytojaus bijau visko kas bus visko bijau stenktis bijau tinget nenoriu but pliurza bet noriu but didele noriu tapt zmogum tam turiu metus kad galeciau tapti bent jau gemalu siuabe kaip as  nerimauju kaip as siaubingai bijau ir noriu noriu noeiu noriu visko visko kaip ta maza mergaite melynom akim

Bevertes pastangos turi isliekamają verta kad ir kaip tai nerealu....

Toks nuostabus vakaras tokia tyli siluma  kartais myliu gyvenima kartais noriu gyventi man taip maloniai praeidamas vejas palyti mano ranka o as vistiek lieku tyrone vistiek alsuoju valdingumu bet ne sendien as nemirsiu sendien as mokisios gyvendama skraidyti senden susikursiu sau meilės iliuzija ir mylesiu nesvarbu arverta ar neverta  nuostabus tas vejas jis svelniu vėsumu lyti mano ranka ir nieko nereikalauja as jam egzistuoju tiek pat kiek ir jis man kokia harmonika miktuku ritmas i love you baby ir as raudona indiska bliuskute ir tik vejas su manim ar be manes bet jis cia netoli lyti mano ranka ...

vis mastau uz ka man tokia galimybe gyventi kviepuoti regeti ta nuostbu vaizda pro langa uz ka man ta palaima buti ten kur noriu buti uzka man tas dziaugsmas .... ir kodel as visko neisnaudoju kodel palieku save kazkur uzmarsty turedama tokia galimybe buti betkuo as ja zlugdau padarydama save beverte butybe kuri neverta dziaugtis neverta cia buti kuri yra niekinga baisi savimila kupina puikybes koks apsurdas diziuotis savim niekuo netapus nieko nepadarius koks netobulumas diziuotis tuo kas esi kai nesi niekuo ar nekeista but tokia smulkme ir turint tokia nuostabia galimybe gyveti zlugdyti save kaip niekinga ir kvaila kaip naivu ir apsurdiska
nejau is to isaugama nejau ?
argalima isauktio is niekingumo ar galoima isaugti paciai is saves ?
o kas esu as ? as esu niekas tik menkas taskelis neturintis teises juo buti
Kartais pagalvoju kodel zmones zudosi ir padarau isvada turbut jie pasijunta permenki gyvent ziam nuostabiam pasauli turbut jie permenki matyt jo grozi turbut perdaug sureiksminam save tam kad nematyt visko nuostabaus o kai pamatai kaip tai yra nuostabu bijai viska sugadint tai tarsi uzburtas ratas kuriame esi priverstas suktis vis ratu ratu kol galu gale pamatai iseiti sviesa tunelio gale kad viska isspres isejimas kitaip tarian mirtis bet kaip naivu galvoti kad tai isgelbejimas mirtis nera iseitis iseitis tai noras kazka pakeisti noras keistis noras tapt tobulesniu  svaresniu geresniu bet daugelis pasirenka lengvesne iseiti  apatija niurgzluma mirty .... kaip kvaila ... bet as viena is ju tik mirtis manes nevilioja....