šendien

Maži vaikai žvėrių akim ateina čiulpti mūsų kraujo jie kaip uodai palaipsniui leidžia užkratą kad mes gautumėm galą susmeigia savo geluonis mum po oda ir vis dar reikalauja keršto ak tie maži vaikai nevidonai, tironai niekina mus žlugdo ir lieka teisus kai jie šale pakvimpa pralietu krauju
Kaip keista ir mes kažkada buvom tais tironais ir atrodėm sau teisesni nei bet kada po to...
Mylėkim tuos mažylius ,puoselėkim,  girkim gaukim ko nusipelnėm tai juk ateinanti karta tokiu pat despotu kaip mes...