Žalnieriai žalnieriavo,
Trimitais trimitavo,
Į karą iškeliavo.

psichosocialinis
laikas nesutapęs
slysta pro šoną
nepaisant raudono
miražo signalo „stop“

baltaveidis vaikelis
kalbina mane
bandydamas susitarti
įrėmęs „Kalašnikovo“
su kulkom tiesiai
į kraujuojančią širdį

tiesia baltas rankas
į mane turinčią
tik dvi kojas
ir tik keturias akis
mergaitę bandančią
kovoti už laisvę

bet bando ji
sindromo raidos
upės vingyje
rasti užuolanką
ir ten pasilikt
iki pavasario
kol pražydės pienės

parplukdyti
jį upe į lopšį įdėjus
tinkamo laiko neradus
slepiant  akis
ginklais apsitaisius
su ženklu „stop“

Liūdesys apėmęs mane visą.
Į akį "įsimetė" nervas.
Linguoju galvą į taktą,
Ramina...

naujas įrašas

- - -

TYLYS IR AŠ, DEBIURGA, PARDUODAM SAVO AKMENIS. NORINTYS PIRKTI RAŠYKITE ČIA.


plius knyga "Sizifo mitas"

Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Tik patyręs ir suvokęs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.

Pasaulis lieka priešiškas, žmogus jaučiasi svetimas, abejingumas ir neapykanta jį atskiria nuo kitų žmonių, atsiranda ir vidinė minčių bei troškimų nesantaika.

Žmogus veržiasi vienybės link, bet pilnatvės neranda nei gamtoje, nei anapusiniame gyvenime, nei Dieve. Tai situacija, kai žmogus patiria absurdą

RAŠYKIT MAN LAIŠKUS

o koks jūsų dievas?

esi neatskirtas
bet įrėmintas
aukštai
ant sienos
pagabintas
- mano dievas

ilgais
garbanotais
sunkiais plaukais
svajingas
ir neklatas
erotiškas ir silpnas

glostai man
plaukus
prieš užmiegant
tu jausmas
bet ne objektas
- bekūnis dievas

saugau tave
o tu mane
malda kartoju
veju simbolius
o jie už tavęs
pasislėpę
- nes dievas esi tu

tu be pykčio
piktas laukinis
miškų gyventojas
- mano dievas