absurdo filosofija

Žmogus svetimas ir priešiškas pasauliui, nes pasaulis savo ruožtu priešiškas, svetimas ir nepavaldus žmogui. Beviltiškumui ir absurdui galima priešintis tik maištaujant, protestuojant ir kuriant. Tik patyręs ir suvokęs absurdą žmogus gali patirti nors ir trumpą, tačiau prasmingą džiaugsmo akimirką.

Pasaulis lieka priešiškas, žmogus jaučiasi svetimas, abejingumas ir neapykanta jį atskiria nuo kitų žmonių, atsiranda ir vidinė minčių bei troškimų nesantaika.

Žmogus veržiasi vienybės link, bet pilnatvės neranda nei gamtoje, nei anapusiniame gyvenime, nei Dieve. Tai situacija, kai žmogus patiria absurdą