gyvenk laisvaj.. buk atvira.. bet kaip apsisaugoti nuo zmoniu kurie naudojasi tava atvirumu.. kaip jiems padet.. melagems.. dviveidziams.. ech.. sunki atkarpa mano tieseje. plius begalybe.. ir atvirksciai.. dievo negalima apkabint.. bet kaip butu gera.. nes dabar man sunku.. ://

Avilio mirtis

Ar iš ryto tai buvo, ar naktį – niekas neprisimena.
Tik vėjas atbėgo ir nuvertė avilį.
Į žolę tekėjo medus, paskendo jame žiogų smuikai,
O bitės buvo tylios kaip žmonės per laidotuves.
Niekas nebarė vėjo, niekas bičių nepaguodė; ir tekėjo
medus visą dieną.
Tik naktį atbėgo mergaitė,
pasėdėjo prie mirusio avilio –
ir bijojo valgyti medų
kaip paliktą bičių skausmą.

Cieškaitė, Gražina. Tylos žydėjimas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1975.

Euridikės monologas

Nekalbėkime žodžiais, nes žodžiai yra nebūties
paskutinė klaida. Nekalbėkime vystančiu kūnu.
Aš apvogčiau tave, bet palikčiau tau lašą vilties,
nes be jos net ir meilės po degančia saule nebūna.

Aš apvogčiau tave, bet esu jau pati apvogta –
netikėsi, bet klupau ties žudančiais pragaro vartais.
Įsikūnijo sieloj pavidalu tavo gamta,
ir pasaulis netobulas širdgėlą nuodija kartais.

Aš apvogčiau tave, tavo lyrą klasta ir nuodais
apkerėčiau staiga, tu manęs nesuprasi – tai šventa,
nes tu raudi su ja ir tiki jos liūdnais apžadais,
tavo ašarų man jau regėti visatoj nelemta.

O raudosi, raudosi, kai mano pavidalas nyks
tartum žydras vaiduoklis, nuodais apkaišytas ir jaunas;
mano žvilgsnį tenai užmarštis abejingai sutiks –
jos ledinė strėlė tyloje su regėjimu kaunas.

Neraudok praeities, neraudoki pavidalų tų,
kurie nuodija sielą, pasaulį pranokdami kartais.
Aš einu tyloje nebūties apgaulingu krantu –
ir sustoju viena ties liepsnojančiais pragaro vartais.

Mano dieve Orfėjau, pažvelk į mane, kol esu,
kol regiu tavo sielą ir giesmę girdžiu nelaimingą.
Mano kraujo dugne nuo alsavimo tavo tamsu –
ten išnyko širdis ir pavidalas mano sustingo.

Mano dieve Orfėjau, kaip keista, kai skiria gamta,
kai mirtis ir žiedai pakartoja praeinančių grožį.
Mano dieve Orfėjau, tik meilė dar būna šventa,
kol į šviesą palinksta gyvatėmis apjuostom rožėm.

Cieškaitė, Gražina. Tylos žydėjimas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1975.

(23:22:01)- * ich_liebe_dich UZDEKIT ZVAKUTE PRIE LANGO UZ MIRSTANTI POPIEDZIU IR PERDUOKIT TAI KITIEM ASMENIM.NEPERTRAUKIT GRANDINES,TEGUL KIEKVIENAS ZINO,KAD GERIAUSIAS ZMOGUS ISEINA SU PAGARBA...

banaldzio antroji.. si diena mano atminty isirase.. kaip superine.. vien todel kad buvo daug ispudziu.. daug visko.. :)))

/topic jie nugales vien todel, kad jie nieko nenori nugaleti..

jautriai reguoju y "m" raide.. atsargiai su jom..

[ Whois :  ich_liebe_dich ]
[ IP adresas :  ~FeelTP@85.206.92.47 ]
[ Vardas :  ° Feel The Power ° ]
[ Kanalai :  #I_laiswe @#shortaj #pankai @#molines_sraiges @#mamontovas #foje @#braukliukas #_walgiukaras_ @#neformalaj @#alytaus_gauja @#vizit @#apvm @#krumaj @#paistalai #scripts ]
[ IRC Serveris :  irc2.omnitel.net >> Omnitel ]
ich_liebe_dich has identified for this nick
[ irc2.omnitel.net nekalba : 0 Valanda(-u) ir 29 Minute(-s) ]
-------------------------------------

/me sventoji dvasia.. ne dabar bet cia..

su is shaining.. aim in reinbau tu.. :)) marley.. marley.. bob bob