Vakarai

Jau kurį laiką mano vakarai nesikeičia, tartum būčiau nustačius "repeatą". Sėdėjimas balkone, muzikos klausymas, kai junginėji betkokias dainas, kurios primintų kokius nors vaizdinius ar sukeltų bent kokias emocijas. Žiūrėjimas į laikrodį, chaotiškos mintys, ginčai su savimi, šviesios ir nesuprantamos svajos. Žalia arbata ir kvailas tikėjimas, kad rytoj viskas bus kitaip.
Jau kelintą vakarą iš eilės galvoju apie naktinį pasivaikčiojimą senamiesty... Tylias gatves aplietas blausiom žibintų šviesom, vilnelę atspindinčią mėnulį ir vienatvę, ūžiančią lyg pravažiuojantys gatve pavieniai automobiliai.
Laukimas. Ko? Kol kas pasiūlys išeit pasivaikčiot? (ar atsirastų tokių kvailių?) Galbūt ir pati galėčiau tą padaryti, tačiau deja manęs nelanko nemiga ir nors ir per prievartą, mano vakarai visuomet baigiasi sapnuose, kur nustatyta ta pati "reapeat" funkcija. Tas pats žmogus, tas pats chaosas... Taspats pabudimas dar neprašvitus ir tas pats vartymasis nuo šono ant kito šono. Galų gale vėl miegas ir rytas su naujais darbais.
Rytoj bus kitaip, sakau sau ir pati tuo netikiu.