Mane apvogė...
Nuskandino vaikystę pamazgų kibire.
Išlaužė spyną nuo džiaugsmo seifo,
Išskrido fėjos iš stebuklingos dėžutės.
Surūdijo mano praeitis...
Šventės pametė laimingos kaukės veidą.
Jos tik mimo parodija dabar.
Jau užrištas mazgas grįžti atgal...
O mano veide dar vaikiška šypsena...
Tik akys - pilki debesys.
Tirštėja ir skęsta ilgesy...