Šnekėjau su balto diržo siekančiu vaikiu. Rodė, kaip išmokęs kautis. Bėda, atremdavau ne taip, kaip reikia. Seniai tiek kritikos esu gavus.
Atleido, kai parodžiau "Kung fu pandą". Ir savo gervės stilių.
Tada mokėmės spardyti ore. Jo dar nemokė. Arba nedrįso parodyti. Keista, kai tokie vaikiai susigėsta.
Dar žaidėm karą. Abu sėdo ant didelių pagalvinių žirgų ir šuoliavo žudyti priešų armijos. Dviese - karalius ir vėliavnešys prieš nemirtingą pagalvių armiją.
Deja, karas buvo nuolat stabdomas, nes vėliavnešys vis pamiršdavo, kad karalius yra jo pusėje.