užuosti angelą

nuo duonos riekės saujoj
lyg angelo sparnų
jaukioj minkštoj pagalvei
tarp mirgančių sapnų.
tu pas mane ateisi
su pienes lengvumu
ir paslaptį atskleisi
su meile be krantų.
o aš ilgėsiuos pievų
šnarėjimo sparnų
minkštučių samanėlių
ir mėlynų akių.
po samti balto vyno
ir klegesio puotos.
sudėtos laimės skrynioj
ir baltumos skliautuos.
gilios dangaus žydrynes.
aukštų, didžių kalnų.
kelių kur susipynę
į tūkstančius kasų.
nuo duonos riekės saujoj
nuo šypsenos šiltos
tavęs manam pasauly
ir miegančios tylos.