uzsimerk

Užsimerk...
Blakstienomis lyg kanklėmis
Pridengęs nubaustą, pavargusią tylą.
Aš praeisiu pro šalį vagonų dundėsiu.
Ir tu rasi sutryptą, nublankusi ilgesį.

Užsimerk...
Ir aš įpūsiu šilumos į aplestą
Tavo užmiršto teatro sceną.
Kažkur pasąmonėje, šmėstelės,
Ovačių sukeltas baikštus šiurpulys.

Užsimerk...
Kam tau, nieko nejaučiančios akys?
Jos trukdys skaičiuoti mintis.
Ir sekundžių ritmas užstrigs ties
Alkio nukamuotu smilkiniu.

Užsimerk...
Nes tu negyveni, kam tau viltis?
Kam tau sena, pavargusi valtis ?
Juk tavo gyvenimo upė išdžiuvo!
Dabar, tai tik skausmu dvokianti dykuma.

Užsimerk...
Nes grožiu alsuojantis monstras nurimo.
O įsižeidusi paika dievybė paliko tave.
Išsikvėpusi, nualinta dvasia pavargo laukti.
Įsiklausyk, tau šiandien aidu skamba varpai...